43.Suretu Ez Zuhruf 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ha, Mimė. 

2. Pasha librin (Kur’anin) sqarues! 

3. S’ka dyshim se Ne e bėmė atė Kur’an arabisht, nė mėnyrė qė ju ta kuptoni. 

4. Dhe se nė librin amzė (Lehvi mahfudh) te Ne, gėzon famė tė lartė dhe ėshtė plot urtėsi. 

5. A thua Ne ta lėmė kėshillimin ndaj ju e t’ju braktisim, pse ju jeni popull i shfrenuar? 

6. E, sa pejgamberė kemi dėrguar te popujt e lashtė?! 

7. Dhe nuk u erdhi atyre asnjė pejgamber, e tė mos tallen me tė. 

8. Andaj, Ne i zhdukėm ata qė ishin mė tė fuqishėm se kėta dhe shembulli i atyre tė mėparshmive ėshtė pėrmendur mė parė (nė Kur’an). 

9. Nėse ti i pyet ata: “Kush i krijoi qiejt dhe tokėn?” Me siguri do tė thonė: “Ato i krijoi i gjithfuqishmi, i dijshmi!” 

10. Ai qė tokėn e bėri djep pėr ju dhe u mundėsoi tė keni rrugė nėpėr tė, e tė mund tė orientoheni (pėr qėllimet tuaja). 

11. Dhe Ai qė lėshon nga qielli ujė (shi) me masė. Ne i japim me tė jetė njė vendi tė vdekur. Ja, kėshtu edhe ju do tė nxirreni (tė gjallė nga varrezat); 

12. Dhe Ai qė krijoi tė gjitha llojet (ēiftet) dhe ju mundėsoi tė udhėtoni hipur nė anije ose nė kafshė. 

13. Tė uleni mbi to dhe atėherė, pasi tė jeni vendosur mbi to, ta pėrkujtoni tė mirėn qė u dha Zoti juaj e tė thoni: “Falėnderuar qoftė Ai qė i nėnshtroi kėto pėr neve, sepse ne nuk do tė kishim mundėsi ta bėnim kėtė. 

14. Dhe ne me siguri do tė kthehemi te Zoti ynė!” 

15. Megjithatė (pranuan se Zoti ėshtė i vetmi krijues), ata i pėrshkruan Atij pjesė (fėmijė) nga robėrit e Tij. Njeriu i tilė njėmend ėshtė mohues i hapėt. 

16. A mos Ai nga ato qė krijoi, pėr vete pėrcaktoi vajza, kurse juve u dalloi me djem? 

17. E kur ndonjėri prej jush lajmėrohet me (lindje tė vajzės) atė qė ia pat pėrshkruar Zotit shembull, fytyra e tij, nxihet dhe i zihet fryma. 

18. A, atė qė rritet me stoli, e nė dialog ėshtė i paqartė (ia pėrshkruajnė Zotit)? 

19. Edhe engjėjt qė janė adhurues tė Zotit i quajnė femra? A prezentuan ata krijimin e tyre (melekėve)? Dėshmia e tyre do tė regjistrohet dhe ata do tė merren nė pyetje. 

20. Ata pastaj thanė: “Sikur tė kishte dashur All-llahu, ne nuk do t’i adhuronim ata (as idhujt e as melaiket). Ata nuk kanė pėr kėtė (qė thonė) ndonjė fakt, ata vetėm gėnjejnė”. 

21. A mos u kemi dhėnė ndonjė libėr para tij (para Kur’anit),e ata i pėrmbahen atij? 

22. Jo, por ata thanė: “Ne i kemi gjetur tė parėt tanė nė kėtė fe dhe vazhdojmė gjurmėve tė tyre”. 

23. Ja pra, Ne nuk kemi dėrguar para teje pejgamber nė ndonjė vendbanim, qė tė mos i ketė thėnė paria e begatshme e tij: “Ne i gjetėm tė parėt tanė nė kėtė fe dhe ne jemi tė orientuar gjurmėve tė tyre”. 

24. Ai tha: “A edhe nėse ju kam sjell rrugė mė tė mirė nga ajo qė i gjetėt tė parėt tuaj?” Ata thanė: “Ne nuk i besojmė asaj me ēka ju jeni dėrguar!” 

25. Atėherė Ne ndėrmorrėm ndėshkime kundėr tyre, e shih si ishte pėrfundimi i gėnjeshtarėve. 

26. (Pėėrkujto, o i dėrguar) Kur Ibrahimi babait tė vet dhe popullit tė tij i tha: “Unė jam i larguar prej asaj qė adhroni ju, 

27. pėrveē Atij qė mė krijoi, dhe qė Ai do tė mė drejtojė!” 

28. Dhe ai (Ibrahimi) e la tė pėrjetshme atė fjalė (besimn nė njė Zot) ndėr pasardhėsit e vet me shpresė qė ata tė kthehen prej rrugės sė gabuar nė rrugėn e drejtė. 

29. Por, Unė u dhashė mundėsi kėtyre dhe tė parėve tė tyre tė kėnaqen derisa nuk u erdhi e vėrteta dhe i dėrguari me fakte. 

30. Po, kur u erdhi atyre e vėrteta, ata thanė: “Kjo ėshtė magji dhe se ne kėsaj nuk besojmė!” 

31. Pastaj thanė: “Pėrse tė mos ketė zbritur ky Kur’an njė njeriu tė madh nga dy qytete?” 

32. A thua ata e pėrcaktojnė mėshirėn (pejgamberllėkun) e Zotit tėnd? Ne kemi pėrcaktuar ndėr ta gjendjen e jetės nė kėtė botė; Ne kemi dalluar disa nė shkallė mė tė lartė se tė tjerėt, qė tė shfrytėzojnė njėri-tjetrin pėr shėrbime. E mėshira (caktimi pėr pejgamber) e Zotit tėnd ėshtė shumė mė e dobishme se ajo qė ata grumbullojnė. 

33. E sikur tė mos ishte qė njerėzit (do tė lakmonin) tė jenė qė nuk feje (jobesimtarė), Ne atyre qė nuk e besojnė Zotin do t’ua bėnim ppulazet e shtėpive tė tyre nga argjendi si dhe shkallėt nga argjendi, mbi tė cilat ata do tė ngriteshin. 

34. E edhe dyert e shtėpive tė tyre nga argjendi edhe kolltukėt, mbi tė cilėt do tė mbėshteteshin. 

35. Edhe stoli tė ndryshme (ari etj. ). E, tė gjitha kėto nuk janė gjė tjetėr pos kėnaqėsi e jetės sė kėsaj bote, kurse bota e ardhshme te Zoti ėshtė pėr besimtarėt e ruajtur. 

36. Kush mbyll sytė para kėshillave tė Zotit, atij ia shoqėrojmė njė djall qė nuk i ndahet kurrė. 

37. E ata (djajt) do t’i shmangin nga rruga e drejtė, kurse (jobesimtarėt) mendojnė se janė duke i udhėzuar. 

38. E kur tė vijė ai (jobesimtari) para Nesh, do tė thotė: “Ah, tė kishim qenė larg mes vete sa lindja me perėndimin; sa shok i keq je ti!” 

39. Dhe sot, pėr shkak se ishit zullumqarė, shoqėrimi juaj nuk do t’ju bėjė dobi nė vuajtjet tuaja. 

40. A mos ti do ta bėsh tė dėgjojė i shurdhėti, ose ta drejtosh tė verbėrin, apo atė qė ėshtė zhytur nė humbje tė thellė? 

41. E, nėse tė tėrheqim ty (tė marrim jetėn ose tė shpėrngulim), ngase Nr kemi fuqi kundėr tyre. 

42. Ose, mund tė bėjmė qė ti ta shohėsh atė qė ne u premtuam (dėnimin), ngase Ne kemi fuqi kundėr tyre. 

43. Andaj, ti pėrmbaju asaj qė tė shap;;et, e s’ka dyshim se ti je nė rrugė tė drejtė. 

44. Dhe se ajo (shpallja) ėshtė lėvdatė e madhe pėr ty dhe pėr popullin tėnd dhe pėr kėtė (lėvdatė) mė vonė do tė pėrgjigjeni. 

45. E ti, pyeti ata tė dėrguarit qė i dėrguam para teje, a kemi lejuar qė nė vend tė All-llahut tė adhurohen zota tjerė? 

46. Ne e patėm dėrguar Musain me argumentet tona te faraoni dhe rrethi i tij, e ai tha: “Unė jam i dėrguari i Zotit tė gjithėsisė!” 

47. E kur u solli ai argumentet Tona, ata u tallėn me to. 

48. Dhe Ne nuk u treguam asnjė mreklli (ndėshkuese) qė nuk ishin tė mėdha se njėra-tjetra dhe ashtu i ndėshkuam nė mėnyrė qė tė tėrhiqeshin nga rruga qė praktikonin. 

49. De ata thanė: “O ti magjistar, lute pėr ne Zotin tėnd qė tė ka dhėnė (tė na largojė dėnimin) se ne po besojmė!” 

50. E kur ua hoqėm atyre dėnimin, qe, ata e thyen besėn. 

51. Ndėrsa, faraoni thirri popullin e vet e tha: “O popull imi, a nuk ėshtė i imi pushteti i Egjiptit (i Misirit) dhe i kėtyre lumenjve qė rrjedhin nėn pallatin tim, a nuk po shihni?” 

52. Pra, unė jam mė i mirė se ky qyqar qė mėzi flet! 

53. pėrse nuk i janė atij bylyzykė nga ari, ose tė kenė tė kenė ardhur bashkė me tė engjėjt shoqėrues? 

54. Dhe ashtu ai e frikėsoi popullin e vet, e ata e respektuan, por ata ishin vėrtet popull i shkatėrruar. 

55. Kur ata nxitėn hidhėrimin Tonė, Ne iu hakmorėm atyre dhe i pėrmbytėm tė gjithė. 

56. Dhe i bėmė ata shembull e pėrvojė pėr tė tjerėt. 

57. Kur iu pėrmend popullit tėnd si shembull biri i Merjemes, ata brohoritėn. 

58. Dhe thanė: “A janė mė tė mirė zotat tanė apo ai?” Ata nuk tė thanė atė, vetėm si polemikė, por ata janė njerėz ngatrrestarė. 

59. Ai (Isai) ka qenė vetėm njė rob, tė cilin e bėmė pejgamber dhe e bėmė shembull tė jashtėzakonshėm si pėrvojė pėr beni israilėt. 

60. Po sikur tė duam Ne, do tė bėnim prej jush engjėjt qė do t’ju zėvendėsonin nė tokė. 

61. E ai (Isai) ėshtė parashenjė e momentit (e kijametit), pra kurrsesi mos dyshoni nė tė (nė katastrofė) dhe eni pas meje kjo ėshtė rrugė e drejtė. 

62. E tė mos u pengojė djalli, se ai pėr ju ėshtė armik i hapėt. 

63. Po kur Isai erdhi me argumente tha: “Erdha te ju me pejgamberllėk dhe erfha t’ju sqaroj atė pjesė qė e kundėrshtonit, pra kini frikė All-llahun dhe mė respektoni mua! 

64. S’ka dyshim, se All-llahu ėshtė Ai Zoti juaj, andajAtė adhuronie! Kjo ėshtė rrugė e drejtė!” 

65. Dhe grupet u pėrēanė mes vete, e tė mjerėt ata qė janė zullumqarė nga dėnimi i ditės sė dhembshme. 

66. Nuk presim tjetėr ato (grupe) pėrveē katastrofė t’u vijė befas duke mos e hetuar fare. 

67. Atė ditė shokėt e ngushtė do tė jenė armiq tė njeri-tjetrit, pėrveē atyre qė ishin tė sinqertė nė miqėsi. 

68. (Atyre besimtarėve, qė ishin shoqėruar pėr hir tė Zotit, u thuhet): “O adhuruesit e Mi, sot nuk ka as frikė pėr ju, e as qė do tė jeni tė pikėlluar!” 

69. (Robėrit e Mi) tė cilėt besuan argumentet dhe ishin myslimanė. 

70. Hyni nė Xhennete, ju she gratė tuaja, tė gėzuar! 

71. Atyre u shėrbejnė me enė e gastare nga ari, aty do tė kenė ēka t’u dėshirojnė shpirti dhe t’u kėnaqet syri. Ju do tė jeni aty pėrgjithmonė. 

72. E ky ėshtė Xhenneti qė u ėshtė dhėnė pėr atė qė keni punar. 

73. Aty keni shumė pemė prej tė cilave do tė hani. 

74. Ndėrkaq, kriminelėt janė nė vuajtje tė pėrjetshme tė Xhehennemit. 

75. Atyre as nuk u lehtėsohet (vuajtja) dhe aty janė tė dėshpruar. 

76. Ne nuk u bėmė atyre padrejtėsi, por ata vetė kanė qenė horra. 

77. Dhe ata thėrrasin: “O malik, le tė nė e marrė shpirtin Zoti yt!” ai thitė: “Ju do tė jeni aty pėrgjithmonė!” 

78. Ne u patėm sjellė tė vėrteėn, por shumica prej jush ishit urrejtės tė sė vėtetės. 

79. A mos vėndosėt pėr ndonjė ēėshtje (grackė kundėr Muhammedit), por edhe Ne kemivendosur (ta ndihmojmė). 

80. A mendojnė se Ne nuk dėrguam ndjenjėn e fshehtė tė tyre dhe bisedėn mes tyre? Po, e dėgjomė dhe tė dėrguarit tonė (engjėjt pėrcjellės) qė janė pranė tyre, shkruajnė. 

81. Thuaj: “Sikurse Mėshiruesi (All-llahu) tė kishte fėmijė, unė do tė jem i pari adhurues (pse unė e di mė sė miri se ajo ėshtė gėnjeshtėr)!” 

82. Larg asaj ėshtė Zoti i qiejve e i tokės, Zoti i Arshit, nga aji qė ata i pėrshkruajnė. 

83. Po ti, lėri ata tė zhyten edhe mė thellė derisa tė arrijnė nė ditėn qė u ėshtė pėrcaktuar. 

84. AI ėshtė qė nė qiell ėshtė All-llahu dhe nė tokė All-llah, Ai ėshtė i urti, i dijshmi. 

85. I lartėsuar qoftė Ai, qė nė sundimin e qiejve e i tokės dhe ēka ka ndėrmjet tyre dhe vetėm Ai di pėr momentin e kijametit dhe te Ai ktheheni. 

86. Ata qė i adhuruan pos Tij, nuk mund tė ndėrmjetsojnė (tė bėjnė shefaat), pėrveē kush dėshmoi tė vėrtetėn, e ata e dinė. 

87. Po nėse ti i pyet: Kush i krijoi ata, me siguri do tė thonė: “All-llahu!” E si pra, ia kthejnė shpinėn? 

88. (Zoti e di) Edhe thėnien e tij (tė Muhammedit): “O Zoti im, kėta janė njė popull qė nuk beson!” 

89. (E, Zoti iu pėrgjegj): Hiqu tyre pra, thuaj: “Qofshin braktisur, e mė vonė do ta kuptojnė!”