Part 7

 

82. Gjithqysh ti do tė vėresh se jehuditė dhe ata qė i pėrshkruan Zotit shok (idhujtarėt) janė njerėzit me armiqėsi tė fortė kundėr kundėr besimtarėve (kundėr muslimanėve). Ndėrsa do tė vėresh se mė tė afėrmit si miq pėr besimtarėt thanė: “Ne jemi nesara-krishterė”. Kėtė ngase prej tyre (tė krishtrėve) ka dijetarė (ulema) dhe tė devotshėm, dhe se ata nuk janė kryeneēė.  

83. kur edėgjojnė atė qė i ėshtė zbritur tė dėrguarit (Kur’anin), prej syve tė tyre rrjedhin lotė, ngase e kanė kuptuar tė vėrtetėn dhe thonė: “Zoti ynė , ne kemi besuar, pra regjistro ndėr ata qė qė dėshmojnė (ndėr ymetin e Muhammedit).  

84. (the thonė) Pėrse tė mos besojmė All-llahun dhe atė tė vėrtetė qė na erdhi, duke qenė se ne shpresojmė qė Zoti ynė do tė na qojė (nė Xhennet) sė bashku me njerėzit emirė.  

85. Pėr ata qė thanė, All-llahu i shpėrbleu me Xhennete, nė tė cilėt rjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrgjithmonė. Ky ėshtė shpėrblimi pėr njerėzit bamirės.  

86. Ndėrkaq, ata qė mohuan dhe pėrgenjeshtruan arumentet Tona, janė banues tė zjarrit.  

87. O ju qė besuat! Mos i ndaloni (mos i bėni haram) tė mirat qė pėr ju i lejoi (i bėri hallall) dhe mos teproni, se All-llahu nuk i do ata qė teprojnė (i kalojnė kufijtė e dispozitave tė Zotit).  

88. Hani nga ajo qė All-llahu ju furnizou si hallall tė mirė dhe, duke qenė se ju All-llahut i besoni, ruanu dėnimit tė Tij! 

89. All-llahu nuk ju merr nė pėrgjegjėsi pėr betimiet e juaja tė paqėllimta (pėr betim), por ju merr pėr ato qė jeni zotuar qėllimisht. E shpagimi i tij (i betimit tė bėrė) ėshtė duke i ushqyer dhjetė tė varfėr me ushqim mesatar qė ushqeni familjen tuaj, ose duke i veshur ata (tė dhjetė), ose duke liruar njė rob. E kush nuk ka mundėsi t’i bėjė kėto, le tė agjėrojė tri ditė. Ky ėshtė shpagim pėr betimet tuaja kur itheni ato. Ruani betimet tuaja. Kėshtu All-llahu ju shqaron dispozitat e veta, ashtu qė jeni mirėnjohės.  

90. O ju qė besuat, s’ka dyshim se vera, bixozi, idhujt dhe hedhja e shigjetės (pėr fall) janė vepra tė ndyta nga shejtani. Pra, largohuni prej tyre qė tė jeni tė shpėtuar.  

91. Shejtani nuk dėshiron tjetėr, pėrveē se nėpėrmjet verės dhe bixhozit tė hedh armiqėsi mes jush, t’ju pengojė nga tė pėrmendurit Zotit dhe t’ju largojė nga namazi. Pra, a po i jepni fund (alkoolit e bixhozit)? 

92. Bindjuni All-llahut dhe tė dėrguarit e kini kujdes (mos kundėrshtoni). E nėse refuzoni, atėherė pra, dine se obligim i tė dėrguarit Tonė ėshtė vetėm komunikimit i qartė.  

93. Ata qė besuan dhe bėnė punė tė mira, nuk kanė mėkat pėr atė qė u ushqyen (mė herėt) derisa ruhen (prej haramit), besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, mandej ruhen (nga ajo qė ka qenė e lejuar e ėshtė e ndaluar) dhe besojnė dhe pastaj ruhen (nga ēdo mėkat) dhe bėjnė mirė. All-llahu i do ata qė bėjnė mirė.  

94. O ju qė besuat, All-llahu do t’ju sprovojė me diēka nga gjahu qė e arrijnė duart ose shigjetat tuaja, pėr t’u te All-llahu ai qė i frikėsohet Atij nė heshtje (nė bazė besimi). E kush i shkel (dispozitat) pas kėtij (sqarimi) ai ka dėnim tė dhėmbshėm.  

95. O ju qė besuat, mos e mbytni gjahun, duke qenė ju nė ihram. E kush e mbyt atė me qėlim, aterė dėnimi ėshtė therrorizimi injė kafshe shtėpiake tė ngjashme me atė (tė egrėn) qė ka mbytur. Pėr kėtė ēėshtje vendosin dy njerėz tė drejtė nga mesi juaj, duke bėrė at kurban pėr Qabe, ose (dėnimi ėshtė ) duke ushqyer tė varfėr, ose sa ai (ushqimi), agjėrimi, kėtė pėr shijuar tė keqen e punės sė tij. All-llahu ka falur tė kaluarėn. E kush bėn pėrsėri, (gabimin) All-llahu dėnon ashpėr. All-llahu ēshtjet), hakmerret (me dėnim).  

96. Gjahu dhe ushqimi nė det u ėshtė lejuar, si pėrjetim pėr ju dhe pėr udhėtarėt, kurse gjahu tokėsor u ėshtė ndaluar sa tė jeni nė ihram. Kinie dro All-llahun, te i cili do tė tuboheni! 

97. All-llahu e bėri Qaben, shtėpinė e shenjtė, vend jetėsimi (ēėshtjet tė fesė tė jetės) pėr njerėz, dhe muajin e shenjtė, edhe kurbanin edhe (ato kafshė tė shėnuara pėr kurban) atė me qafore. Kėtė (pėrcaktim nga Zoti) qė ta dini se All-llahu e di ē’ka nė qiej dhe ē’ka ka nė tokė dhe se All-llahu ka pėrfshirė me urtėsinė e dijen e vet ēdo send (pėrcaktimi i Zotit pėr kėto ėshtė me qėllim tė caktuar, e pėr tė mirėn e njerėzve).  

98. Dijeni se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė, dhe se All-llahu ėshtė dhurues, ėshtė mėshirues.  

99. I dėrguari nuk ka tjetėr obligim vetėm tė kumtojė (shpalljen); All-llahu di ē’publikoni dhe ē’bani fshehtė.  

100. Thuaj: “Nuk ėshtė e njejtė e keqja dhe e mira, po edhe nėse tė mahnit ty shumimi i sė keqes, pra kini frikė All-llahun (e mos pranoni tė keqen) o ju tė zotėt e mendjes, ashtu qė tė shpėtoni.  

101. O ju qė besuat, mos pyetni pėr sende qė, nėse u thuhet ajo (pyetja) haptazi, ju vjen keq juve, e nėse pyetni pėr to gjatė kohės kur zbritej Kur’ani, do t’ju dalė nė shesh (dhe do ta ngarkoni veten pa nevojė). All-llahu u fali (pyetjet qė i bėtė mė herėt); All-llahu falė shumė, ėshtė i bute.  

102. Njė popull qė ishte para jushpat bėrė aso pyetjesh, e pastaj (nuk i zbatoi) u bė mohues i tyre.  

103. All-llahu nuk emėroi (pėr tė shenjtė) Behirėn, as Saibėn, as Vesilėn, dhe as Hamėn, porata qė nuk besuan trillojnė rrenė pėr All-llahun, (duke thėnė se All-llahu i pėrcaktoi) dhe shumica e tyre nuk kuptojnė (se janė duke shpifur).  

104. E kur ju thuhet atyre: “Ejani te ajo qė zbriti All-llahu dhe te (ēka thotė) i dėrguari, ata thonė: “Na mjafton ajo qė igjetėm prindėrit tanė”, (a mjafton) edhe nėse prindėrit e tyre ishiin qė nuk dinin asgjė dhe nuk ishin nė rrugė tė drejtė.  

105. O ju qė besuat, ruane veten tuaj! Ai qė ka humbur, nuk ju dėmton juve kur jeni nė rrugė tė drejtė. Kthimi i tė gjithė juve ėshtė te All-llahu dhe Ai ju njohton pėr atė qė vepruat.  

106. O ju qė besuat, dėshmimi me rastin e atij qė lė testament (vasijjet) kur i ėshtė afruar ndonjėrit prej jush vdekja, bėhet me dy dėshmitarė tė drejtė nga mesi juaj, ose nga dy tė tjerė pos jush, nėse jeni nė udhėtim (nė rrugė e s’keni tė afėrm) dhe ju gjen telashja e vdekjes. E nėse dyshoni (nė dėshminė e tyre) i ndalni ata tė dy pas namazit (tė iqindisė) dhe ata betohen nė All-llahun: “Ne nuk e japim betimin nė All-llahun pėr asgjė edhe sikur tė jetė (ai pėr tė cilin betohemi) i afėrm dhe nuk e fshehim dėshminė e (porositur prej) All-llahut, pse atėherė ne do tė jemi mėkatarė!” 

107. E nėse dihet se ata tė dy kanė merituar mėkat (kanė gėnjyer) atėherė nė vend tė tyre merren dy tė tjerė prej atyre qė kanė meritė (meritė trashėgimi) dhe ata tė dy betohen nė All-llahun: “Dėshmimi ynė ėshtė mė i drejtė nga dėshmimi i atyre (dy tė parėve), dhe ne nuk e tejkaluam (drejtėsinė), pse atėherė do tė ishim nga mizorėt!” 

108. Ky (rregull) ėshtė mė afėr qė tė bėjnė dėshmimin (dėshmitarėt e testamentit) ashtu si ėshtė drejt, dhe qė tė frikėsohen (dėshmitarėt trashėgimtarė) se po thyhet betimi i tyre me njė betim tjetėr. Kini frikė All-llahun dhe bindjuni, se All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin shkatėrrues.  

109. (Pėrkujtonie o njerėz) Ditėn kur All-llahu i tubon tė dėrguarit e u thotė: “ēfarė pėrgjigje (popujt) u dhanė juve?” Ata (pejgamberėt) thonė: “Ne nuk dimė, vėrtet Ti je qė i di tė gjitha tė fshehtat!” 

110. All-llahu (atė ditė) i thotė: “O Isa, bir i merjemes, pėrkujtoj tė mirat e Mia ndaj teje dhe ndaj nėnės sate, kur tė fuqizova me shpirtin e shenjtė (Xhibrilin), e ti u fole njerėzve (kur ishe) nė djep dhe (kush ishe) i pjekur (si burrė), kur ta mėsova ty librih e urtėsinė Tevratin e Inxhilin, kur melejen Time formove nga balta si formė shpeze e i fryve asaj dhe me urdhėrin Tim u bė shpezė, kur e shėrove tė verbėrin dhe tė sėmurin nga sėmundja e lėkurės me dėshirėn Time, kur me urdhėrin Tim i nxore (tė gjallė) tė vdekurit, kur i zbrapa beni israilėt prej teje (qė deshėn tė tė mbysin) atėherė kur erdhe me argumente, e disa prej tyre qė nuk besuan than: “Kjo (mrekullia e Isait) nuk ėshtė tjetėr vetėm se magji e qartė!” 

111. Dhe kur i frymėzova Havarijjunėt (i urdhėrova): “Tė mė besoni Mua dhe tė dėrguarin Tim!” E ata thanė: “ Ne besuam, e ti dėshmo se ne jemi muslimanė”.  

112. Dhe (pėrkujto) kur Havarijjunėt thanė: “ O Isa, bir i Merjemes, Zoti ta mund tė na zbresė njė tryezė nga qielli?” (Isai) tha: “Keni frikė All-llahun nėse jeni besimtarė!” 

113. (Ata) Thanė: “Ne dėshirojmė tė hamė nga ajo dhe tė na binden (edhe mė shumė ) zemrat tona dhe tė vėrtetojmė bindshėm se na e the tė vėrtetėn e tė bėhemi dėshmues tė saj!” 

114. Isai, bir i Merjemes, tha: “O All-llah, Zoti ynė, zbritna nga qielli njė tryezė, tė na jetė festė (gėzim)pėr ne dhe pėr ata (qė vijnė) pas nesh, tė jetė argument prej Teje, dhe dhurona se Ti je furnizuesi mė i mirė!” 

115. All-llahu tha: “Unė atė ua zbres, e kush prej jush mohon pastaj, Unė atė e dėnoj me njė dėnim qė nuk e dėnoj asnjė nga njerėzit”.  

116. Dhe kur All-llahu tha: “O Isa, bir i Merjemes, a ti njerėzve u the: “Mė besoni mua dhe nėnės time dy zota pos All-llahut!?” (Isai) Tha: “Larg asaj tė mete je Ti (o Zoti im). Nuk mė takon mua ta them atė qė s’ėshtė e vėrtetė. Ta kisha thėnė unė atė, ti do ta dije. Ti e di ē’ka nė mua, e unė e di ē’ka nė Ty. Ti je mė i dijshmi i tė fshehtave!” 

117. Unė nuk u kam thėnė tjetėr atyre, pos asaj qė Ti mė urdhėrove;ta adhuroni All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj,dhe sa isha ndėr ta, kam qenė pėrcjellės i tyre, e pasi qė mė more mua, Ti ishe roje (dhe dėshmues) i tyre. Ti je dėshmitar pėr ēdo send!” 

118. Nėse i dėnon ata, nė tė vėrtetė ata janė robėr Tu, e nėse u falė atyre, Ti je i gjithėfuqishmi, i urti.  

119. All-llahu tha: “kjo ėshtė dita qė tė drejtėve u bėn dobi drejtėsia e tyre. Ata kanė Xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj, janė pėr jetė tė pasosur nė ta. All-llahu ėshtė i kėnaqur me ta dhe ata janė tė kėnaqur ndaj Tij. Ky ėshtė shpėtim i madh.  

120. Vetėm i All-llahut ėshtė sundimi ndaj qiejve e tokės dhe ēka ka nė to. Ai ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo send.  

 

6.Suretu El-En'ame 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Falenderimi i qoftė vetėm All-llahut, qė krijoi qiejt dhe tokėn, qė formuloi errėsirat e dritėn, e megjithėkėtė (qė Ai meriton lavdėrim) ata qė mohuan, i barazojnė (idhujt) me Zotin e tyre.  

2. Ai ėshtė qė ju krijoi nga balta, e mandej ju caktoi njė afat (pėr vdekje) dhe njė afat ėshtė i caktuar pranė dijes sė Tij, dhe pas (gjithė kėsaj tė vėrtete) ju dyshoni.  

3. Ai ėshtė All-llahu (qė adhurohet e madhėrohet prej ēka kanė tokė; Ai i di fshehtėsitė dhe publikimet tuaja dhe Ai e di atė qė bėni.  

4. Nuk ka argument qė u vjen atyre nga argumentet e Zotit tė tyre, eqė ata nuk i shmangen.  

5. Ata pėrgėnjeshtruan tė vėrtetėn kur u erdhi, e mė vonė do tė kuptojnė lajmin e asaj me tė cilėn talleshin.  

6. A e vrejtėn ata sa gjenerata para tyre i shkatėrruam qė Ne u patėm mundėsuar atyre (komoditet) nė tokė ēfarė juve nuk ju mundėsuam; u patėm lėshuar nga qielli shi me bollėk dhe u patėm bėrė qė tė rrjedhin lumenj ndėr ta, e pėr shkak tė mėkateve tė tyre i shkatėrruam dhe pas tyre sollėm (breza) tjerė.  

7. Edhe sikur tė zbritnim ty njė libėr tė shkruar nė letėr, e ta preknin atė me duart e tyre, ata qė mohuan do tė thoshin: “Kjo nuk ėshtė tjetėr pėrveē njė magji e qartė”.  

8. E pastaj thanė: “Pse tė mos i zbret atij (Muhammedit) njė engjėll (tė na thotė pėr Muhammedin se ėshtė i dėrguar)”. E sikur tė zbritnim Ne njė engjėll, ēėshtja do tė merrte fund duke mos u dhėnė atyre njė afat.  

9. Sikur ta bėnim Ne atė (tė dėrguarin) engjėll, atė do ta bėnim (nė formė) njeriu e do t’ua pėrzienim (ngatėrronim) atyre atė qė i pėrzien ata vetes sė tyre.  

10. Edhe tė dėrguarit tė tjerė para teje janė pėrqeshur, e ata qė u tallėn pėsuan (dėnim) pėr shkak se talleshin.  

11. Thuaj: “Ecni nėpėr tokė e mandej shikoni se si qe pėrfundimi i gėnjeshtarėve.  

12. Tuaj: “E kujt ėshtė e tėrė kjo nė qiej e tokė?” Thuaj: “Vetėm e All-llahut”. Ai ia pėraktoi mėshirėn Vetes. Ai do t’ju tubojė nė ditėn e gjykimit, pėr tė cilėn gjė nuk ka dyshim. Ata qė i shkaktuan humbje vetvetes, ata nuk besojnė.  

13. Vetėm e Tij ėshtė gjithėēka pushon e lėviz natėn e ditėn. Ai gjithėēka dėgjon dhe gjithėēka di.  

14. Thuaj: “A pos All-llahut, krijues i qiejvedhe i tokės, qė ushqen tė tjerėt, ndėrsa vetė nuk ushqehet, tė pranoj Zot tjetėr?” Thuaj: “Unė jam urdhėruar tė jem i pari qė bindem dhe (urdhėrohem): tė mos bėhem kurrsesi nga idhujtarėt.  

15. Thuaj: “Vėrtet, unė i frikėsohem dėnimit tė ditės sėmadhe, nėse nuk i pėrulem Zotit tim”.  

16. Kush mėnjanohet atė ditė nga ai (dėnimi), atė Ai e ka mėshiruar, dhe ai ėshtė shpėtim i qartė.  

17. Nėse All-llahu tė godet me ndonjė tė keqe, s’ka kush qė ta largojė atė pos Tij, e nėse tė dhuron ndonjė tė mirė, duhet ditur se Ai ėshtė i gjithėfuqishėm pėr ēdo send.  

18. Ai ėshtė mbizotėrues ndaj robėrve tė Tij. Ai hollėsisht di punėt e Tij dhe tė robėrve tė Vet.  

19. Thuaj: “Cili send ka dėshminė mė tė madhe?” Thuaj: “All-llahu ėshtė dėshmues mes meje e jush, e mua mė ėshtė shpallur ky Kur’an qė me tė t’ju tėrheqė vėrejtjen juve dhe atij qė i komunikohet (dhe tė gjithė atyre qė vijnė pas jush deri nė ditėn e kijametit). Ju po dėshmoni se All-llahut ka edhe zota tjerė, a?” Thuaj: “Unė nuk dėshmoj!” Ai ėshtė vetėm njė Zot dhe unė jam i pastėr nga ajo qė j u i shoqėroni!” 

20. Atyre qė Ne u kemi dhėnė librin, e njohin atė (Muhammedin) sikurse i njohin bijtė e tyre. Janė ata qė asgjėsuan vetveten, andaj nuk besojnė.  

21. Kush ėshtė mė mizor se ai qė ndaj All-llahut shpif gėnjeshtra apo ka pėrgėnjeshtruar faktet e Tij? S’ka dyshim, shpifėsit dhe gėnjeshtarėtnuk kanė shpėtim.  

22. Pėrkujto ditėn kur Ne i tubojmė tė gjithė dhe u themi atyre qė i shoqėruan: “Ku janė ata tė shoqėruarit tuaj, qė i trillonit?” 

23. Atėherė (pas atij sprovimi) pėrgjigje tjetėr s’u mbetetpėrveē tė thonė: “Pėr All-llahun, o zoti ynė, ne nuk ishim dhujtarė!” 

24. Shih, se si bėjnė gėnjeshtra kundėr vetes dhe si u shkoi huq ajo qė trillonin! 

25. Ka prej atyre qė ty tė dėgjon (kur lexon Kur’anin). Po Ne kemi krijuar mbulesė mbi zemrat e tyre qė tė mos e kuptojnė atė dhe nė veshėt e tyre sajuam shurdhim, dhe edhe dikur t’i shohim tė gjitha faktet. ata nuk besojnė, derisa kur te ti e tė polemizojnė ata qė mohuan thonė: “Nuk ėshtė tjetėr ky (Kur’ani) vetėm se mit i hershėm.  

26. Ata ndalojnė (tė tjerėt) nga ai dhe vetė largohen prej atij (Kur’anit), e me atė nuk shkatėrrojnė tjerėt vetėm vetveten, dhe nuk e hetojnė.  

27. E sikur t’i shihje ata kur janė ndalur pranė zjarrit e thonė: “Ah sikr tė ktheheshim (nė dynja), tė mos gėnjejmė faktet e Zotit toė e tė bėhemi nga besimtarėt!” 

28. Jo, (s’ėshtė ashtu) po atyre u doli nė shesh ajo qė e mbanin fshehtė mė parė, prandaj edhe sikur tė ktheheshin ata do tė pėrsėritnin atė qė e kishin tė ndaluar, e s’ka dyshim, ata janė gėnjeshtarė.  

29. Ata thanė: “Nuk ka tjetėr, vetėm kjo jeta jonė nė kėtė botė, dhe ne nuk do tė rigjallemi.  

30. Dhe, sikur t’i kishte parė ata kur tė ndalohen para Zotit tė tyre e u thuhet atyre: “A nuk ėshtė kjo (ringjalja) e vėrtetė?” Ata thonė: “ Po, pėr zotin tonė!” thotė: “Shijoni pra dėnimin pėr atė qė mohonit!” 

31. Ata qė pėrgėnjeshtruan se do tė takohen me All-llahun (nė ditėn e gjykimit) kanė humbur pėrderisa t’u vijė momenti (kijameti) befas e tė thonė: “tė mjerėt ne pėr atė qė lėshuam” (nga punėt e mira nė dynja), e duke i bartur gabimet e veta nė shpinė, dhe, e shėmtuar ėshtė ajo qė bartin.  

32. Jeta e kėsaj bote nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė pėrjetim e mashtrim. S’ka dyshim se bota tjetėr ėshtė mė e dobishmja pėr ata qė ruhen. A nuk logjikoni? 

33. Ne dimė se ty tė brengos ajo qė thonė, e ata nuk tė gėnjejnėty, por ata mizorė mohojnė argumentet e All-llahut.  

34. Janė pėrgėnjeshtruar tė dėrguar para teje, duruan atė gėnjeshtėr, dhe u torturuan pėrderisa u erdhi ndihma Jonė, prandaj s’ka kush qė ndryshon fjalėt (premtimet) e All-llahut. E ti je i njohur me disa nga ngjarjet e tė dėrgarve (edhe ti do tė ndihmohesh sikurse ata).  

35. Por, nėse refuzimi i tyre tė ėshtė bėrė brengė e madhe , ti kėrkoje, nėse ke mundėsi, ndonjė vrimė nė tokė ose nė qiell e t’u sjellėsh atyre ndonjė argument (po ti s’mund ta bėsh kėtė). Tė kishte dashur All-llahu i kishte tubuar nė rrugė tė drejtė; po ti mos u bė nga tė padijshmit (dhe mos u brengos).  

36. vetėm ata qė kanė dėgjim tė shėndosh i pėrgjigjen (ftesės). Tė vdekurit (ata qė dėgjojnė dhe nuk besojnė) All-llahu i ringjall, e pastaj te Ai kthehen (u jepatė qė e meritojnė).  

37. Dhe thanė : “Pėrse tė mos i zbret atij (Muhammedit) njė mrekulli nga Zoti i tij?” Thuaj: “S’ka dyshim se All-llahu ka fuqi t’ia zbresė njė mrekulli, por shumica e tyre nuk e dinė (se ēka do t’i gjente mė pas).  

38. Nuk asnjė gjallesė nė tokė dhe as shpendė qė fluturojnė me dy krahė e qė nuk janė tė nara nė grupe (tė ndryshme), sikurse edhe ju (Zoti i krijoi, i pajisi si juve). Asgjė nuk kemi lėnė pas dore nga evidenca. Mė nė fund te Zoti i tyre do tė tubohen.  

39. E ata qė i bėnė tė rreme faktet Tona janė shurdmemecė tė mbetur nė errėsira. All-llahu e humb kė tė dojė e vė nė rrugė tė drejtė atė qė do.  

40. Thuaju: “ Nėse u vjen dėnimi nga All-llahu ose u vjen kijameti, mė tregoni,nėse jeni tė sinqertė, a do tė thirrni kė pos All-llahut (pėr ndihmė?” 

41. Jo, vetėm Atij (All-llahut) do t’i luteshi, e nėse do Ai, ju heq atė pėr ēka i luteni, e do t’i harronit ata (zota) qė ia shoqėronit.  

42. Ne kemi dėrguar (pejgamberė) edhe te popjt parateje (e derisa nuk dėgjuan), i dėnuam mė skamje emjerim, ashtu qė tė pėrulen.  

43. E pse tė mos pėruleshin kur ju erdhi atyre dėnimijonė? Por zemrat e tyre ishin ngurosor, po edhe djalli ua hjeshoi atė qė bėnin.  

44. Meqė lanė pas dore atė me ēka u kėshilluan (t’i i drejtohen Zotit), Ne ua hapėm dyrt e ēdo gjėje (begatie) derisa kur u gėzuan pėr atė qė ju kishte dhėnė, i kapėm befas, e ata mbetėn tė zhgėnjyer.  

45. Ndaj u zhduk mbeturina e popullit mizor, pra Falėnderim i qoftė Zotittė botave.  

46. Thuaj: “Nėse All-llahu ua merr tė dėgjuarit, tė pamurit dhe ua mbyll zemrat, pos All-llahut cili zot tjetėr do t’ju sjellė atė?”. Shih sesi ua shqarojmė faktet e megjithkėtė ata nuk ua vėnė veshin! 

47. Thuaj: “Mė tregoni nėse dėnimi nga All-llahut u vjen befas ose me parashenja, a shkatėrrohet kush tjetėr pos popullit mizor?” 

48. Ne tė dėrguarit nuk i dėrgojmė ndryshe vetėm si pėrgėzues dhe qortues. E kush besoi dhe u pėrmirėsua, ata nuk kanė as frikė as brengė.  

49. Ata qė i pėrgėnjeshtruan faktet tona, ata i kap dėnimi ngase nuk respektuan normat.  

50. Thuaj: “Unė nuk u them juve se i kam nė kompetencė depotė e All-llahut (e t’ju sjellė mrekulli), as nuk pretendoj se i di fshehtėsitė (e t’ju tregojė se kur do t’ju vijė dėnimi), as nuk u them se unė jam engjėll. Unė ndjek vetėm atė qė mė shpallet mua. Thuaj: “A janė baras i verbėti dhe ai qė sheh?” A nuk mendoni? 

51. Ti tėrhiqju vėrejtjen me kėtė (Kur’an) atyre qė i frikėsohen tubimit para zotit tė tyre, nė mėnyrė qė tė ruhen, sepse pos Tij nuk do tė ketė as mbrojtės as ndėrmjetėsues.  

52. Dhe mos i pėrze ata qė adhurojnė Zotin e tyre pa pra mėngjes e mbrėmje, duke qenė tė sinqertė ndaj Tij. Ti nukpėrgjigjesh asgjė nga llogaria e tyre e as ata nuk kanė kurrfarė pėrgjegjėsie nga llogaria jote, e po i dėbove ata do tė bėhesh nga tė padrejtit.  

53. Kėshtu Ne i sprovojmė disa me disa tjerė (pasanikun me varfnjakun, atė me autoritet me atė pa tė) ashtu qė tė thonė: “ A kėto janė mes nesh qėAll-llahu i dhuroi?” A nuk ėshtė All-llahu mė i dijshmi pėr ata qė janė mirėnjohės?! 

54. E kur tė vijnė ty ata qė i besojnė ajetet tona, thuaju: “Selamu alejkum, Zoti juaj ia ngjeshi vetes mėshirėn. Kuh bėn prej jush ndonjė ė keqe pa dije, e mandej pas asaj (tė keqe) pehdohet dhe pėrmirėsohet, s’ka dyshim se All-llahu ėshtė qė falė shumė dhe ėshtė Mėshirues.  

55. Ja, kėshtu Ne i sqarojmė argumentet, nė mėnyrė qė tė dalė nė shesh rruga e kriminelėve.  

56. Thuaj: “Unė jam i ndaluar tė adhuroj ata qė adhuroni ju, pos All-llahut! thuaj: “Unė nuk njeki dėshirat tuaja, pse do tė ishte atėherė do te isha i humbur e jo prej tė udhėzuarve (nė rrugė tė drejtė).  

57. Thuaj: “Unė i pėrmbahem tė vėrtetės (qė mė erdhi) nga Zoti im. Ju e gėnjyet atė, e pėr atė qė nguteni ju (dėnimin), nuk e bėj unė, vendimi i takon vetėm All-llahut; Ai e rrėfen tė vėrtetėn dhe Ai ėshtė mė i miri i gjykatėsve.  

58. Thuaj: “Sikur tė ishte ajo pėr tė cilėn nguteni j te unė, ēėshtja mes meje dhe jush do tė ishte e pėrfunduar. All-llahu mė sė miri i di pėr mizorėt.  

59. ēelėsat e fshehtėsive janė vetėm te Ai, atė (fshehtėsinė) nuk e di kush pos Tij. Ai e di ēka ka nė tokė dhe nė det, Ai e di pėr ēdo gjeth qė bie dhe s’ka kokėrr nė thellėsi tė tokės, s’ka tė njomė dhe s’ka tė thatė qė nuk ėshtė (shėnuar) nė librin e qartė (LehviMahfud).  

60. Ai ėshtė qė ju vė nė gjumė natėn dhe e di ēka vepruat ditėn, pastaj ju ngjall-zgjon nė tė (ditėn) pėr deri nė afatin e caktuar (vdekje). Pastaj do tė ktheheni e do t’ju njohtojė me atė qė keni pas vepruar.  

61. Vetėm Ai ėshtė mbizotėrues ndaj robėrve tė vet. Ndaj juve dėrgon rojė (cakton engjėj) derisa kur t’i vijė ndonjėrit prej jush vdekja, atij ia marrin shpirtin tė dėrguarit tanė (tė tjerė) dhe ata nuk bėjnė kurrfarė lėshimi.  

62. Pastaj i kthehen All-llahut, Snduesit tė vėrtetė tė tyre. Vetėm i tij ėshtė sundimi (gjykimi) dhe Ai ėshtė mė i shpejti i llogaritėsve.  

63. Thuaj: “Kush ju spėton prej errėsirave (trishtuese) tė tokės e tė detit e (nga trishtimi) ju e lutni Atė haptas e fshehtas (duke thėnė), nėse Ai na shpėton prej kėsaj, ne do tė jemi (besimtarė) mirėnjohės?” 

64. Thuaj: “All-llahu ju shpėtin nga ajo dhe nga ēdo brengosje. Megjithėkėtė ju Atij i pėrshkruani shok.  

65. Thuaj: “Ai ka fuqi (t’ju shpėtojė, por edhe) t’ju sjellė dėnim prej sė larti ose prej sė poshti nėn kėmbėt tuaja apo t’ju ndaj nė grupe e ta luftoni njėri-tjetrin. Shih se si i sqarojmė faktet nė mėnyrė qė tė kptojnė”.  

66. E populli yt e konsideroi atė (Kur’anin) tė rremė, porse ai (Kur’ani) ėshtė i vėrtetė. Thuaj: “Unė nuk jam rojė e juaj”.  

67. ēdo lajm e ka afatin e realizimit, e mė vonė, ju do tė kuptoni.  

68. Kur sheh ata se janė thelluar (me tallje) nė ēėshtjet Tona, largohu prej tyre derisa tė kalojnė nė bisedė tjetėr. Nėse djalli tė bėn tė harrosh (e rri me ta), pasi tė bie ndėr mend, mos rri me popullin mizor.  

69. Pėr ata qė ruhen (pėr besimtarėt) s’ka kurrfarė pėrgjegjėsie (qė tallen), por duhet t’ju pėrkujtojmė nė mėnyrė qė ruhen edhe ata (qė tallen).  

70. Hiqu atyre qė e marrin fenė (nė vend qė ta resprktojnė) pėr lojė e dėfrim dhe i ka mashtruar jeta e kėsaj bote. Ti pėrkujto me tė (Kur’anin) qė tė mos bjerė njeriu viktimė e asaj qė ka veprruar, e qė s’ka mbrojtės as ndėrmjetėsues pėr te pos All-llahut. je ai (njeri) edhe nėse jep, ēdo lloj shpagimi nuk i pranohet. Tė tillėt janė ata qė ranė viktimė e asaj qė punuan. Ata , pėr skak se mohuan, pėr pije kanė ujė tė vluar e dėnim tė idhėt.  

71. Thuaj: “A pos All-llahut tė adhurojmė ēka nuk na sjell as dobi as dėm dhe tė kthehemi mbrapa (nė kufur) pasi qė All-llahu na vuri nė rrugė tė drejtė? Dhe atėherė tė bėhemi sikur ai, tė cilin djallėzit e kanė rrėmbyer (e kanė hedhur)nė tokė (nė njė humnerė) e lėnė tė hutuar qė, edhe pse ai ka shokė qė e thėrrasin nė rrugė tė drejtė (i thonė): “Eja te ne” (ai nuk pėrgjigjet). Thuaj: “I vetmi udhėzim ėshtė ai udhėzimi i All-llahut, dhe se jemi urdhėruar qė t’i dorėzohemi zotit tė botėve.  

72. (Na ėshtė thėnė) Dhe falne nmazin dhe kini frikė prej Tij, se Ai ėshtė te i cili do tė tubohemi.  

73. E Ai ėshtė qė krijoi qiejt dhe tokėn me qėllim tė caktuar, e (ruajuni dėnimit) ditėn kur thotė : “Bėhu”! Ajo bėhet. Fjala e Tij ėshtė e njėmendtė dhe Atij i takon sundimi ditėn kur i fryhet “Surit” (kjo ėshtė hera e dytė). Ai e di tė fshehtėn dhe konkretėn, ėshtė mė i urti qė di pėr ēdo gjė nė hollėsi.  

74. Pėrkujtoju (o i dėrguar) kur Ibrahimi i tha vėllaut tė vet Azerit: “A statuja (idhuj) adhuroni pėr zota? Unė po tė shoh ty dhe popullin tėnd nė njė humbje tė sigurt.  

75. E kėshtu Ibrahimit ia mundėsuam t’i shohė madhėsitė e qiejve e tė tokės pėr t’u bėrė edhe mė i bindur.  

76. E kur atė e mbuloi nata, ai e pa njė yll e tha: “Ky ėshtė Zoti im!” E kur u zhduk ai (perėndoi) tha:” Unė nuk i dua ata qė humbėn”.  

77. Kur e pa hėnėn tė posa tha: “Ky ėshtė Zoti im! e kur perėndoi ajo, tha: Nėse Zoti im nuk mė udhėzon, unė do tė jem prej njerėzve tė humbur!” 

78. Kur e pa diellin tė lindur, tha: “Ky ėshtė Zoti im, ky ėshtė i madh!” e kur ai perėndoi, tha: O populli im, unė jam i pastėrnga ajo qė ju i shoqėroni!” 

79. Unė me veten time i drejtohem Atij qė krijoi qiejt e tokėn, larg besimeve tė tjera; unė nuk jam prej atyre qė i pėrshkruajnė shok! 

80. Po atė e (me Ibrahimin) polemizoi populli i tij e ai tha: “A polemizoni me mua, rreth All-llahut e Ai mė udhėzoi?” Unė nuk u frikohem atyre qė ju ia bėni shok, vetėm nėse Zoti im do ndonjė send (tė mė godas, ai mė godet). Me dijen e Tij Zoti im ka pėrfshirė ēdo send, a nuk e merrni me mend?” 

81. E si t’ju frikohem atyre qė ju ia shoqėruat, e ju frikoheni pėr atė qė i shoqėruat All-llahut pa pasur kurrfarė argumenti. E cili grup, pra, ėshtė mė e drejtė tė jetė i sigurt, nėse jeni qė kuptoni? 

82. Ata qė besuan dhe besimin e tyre nuk e ngatėrruan me besim tė kotė, atyre u takon tė jenė tė sigurt dhe atajanė nė rrugė tė drejtė.  

83. Kėto janė argumentet tona qė ia dhamė Ibrahimit kundėr popullit tė tij. Ne ngrisim nė shkallė tė lartė atė qė duam. Zoti yt ēdo send e vė nė vendin e vet, asgjė nuk mund t’i fshehet.  

84. Ne atij (Ibrahimit) i falėm Is-hakun dhe Jakubin dhe secilin prej tyre e udhėzuam. Mė parė edhe Nuhun e patėm udhėzuar. E nga pasardhėsit e tij (tė Ibrahimit) udhėzuam Davudin, Sulejmanin, Ejjubin, Jusufin, Musain dhe Harunin. Kėshtu i shpėrblejmė bamirėsat.  

85. (shpėrblyem) Edhe Zekerijanė, Jahjanė, Isain, Iliajasin tė gjithė prej tė mirėve tė pėrsosur.  

86. (shpėrbylem) Edhe Ismailin, Eljesanė, Junusin dhe Lutin. Tė gjithė kėta i veēuam mbi njerėzit tjerė.  

87. Edhe disa nga prindėrit, nga pasardhėsit dhe nga vėllezėrit e tyre i zgjodhėm (pėr pejgamberė) dhe i udhėzuam nė rrugė tė vėrtetė.  

88. Ky ėshtė udhėzim i All-llahut, udhėzon me tė kė tė dojė nga robėt e Tij. E sikur t’i pėrshkruajnė shok Zotit (edhe ndonjė nga kėta) kishte pėr t’iu shkuar huq ajo qė kanė vepuar.  

89. Ata shin qė u patėm dhėnė librin, urtėsinė e pejgamberllėkun; e nėse kėta (idhujtarėt mekas) e refuzojnė kėtė (pejgamberllėkun tėnd), Ne e kemi siguruar kėtė me njė popull qė nuk e refuzon.  

90. Ata (tė dėrguarit e pėrmedur) ishin qė All-llahu i vuri nė rrugė tė drejtė, andaj ti merri shembull nė udhėzim. Thuaj: “Unė nuk kėrkoj pėr kėtė (komunikimin e Kur’anit) shpėrblim prej jush. Ky nuk ėshtė tjetėr, pėrveē njė kėshillė pėr mbarė njerėzit.  

91. Ata (mohuesit) nuk e njohėn All-llahun sa duhet njohur Atė kur thanė; “All-llahu nuk i shpalli gjė asnjė njeriu!” Thuaj: “Kush e zbriti librin, me tė cilin erdhi Musai e qė ishte dritė e udhėrrėfyes pėr njerėz, e tė cilin ju e bėni tė shpėrndarė nė letra,qė disa i prezentoni, kurse shumicėn e fshehni. Dhe u mėsuat ēka nuk e dinit ju as prindėrit tuaj? Thuaj: (e zbriti) All-llahu”. Mandej lėri ata qė luajnė nė atė kotėsunė e tyre.  

92. Edhe ky (Kur’an) ėshtė libėr qė e zbritėm; ėshtė i bekuar, vėrtetues i tė mėparshmes, e qė t’i tėrheqesh vėrejtjen nėnės sė fshatrave (tė banorėve mekas) dhe atyre pėrrreth saj (mbarė botės). Ata qė e besojnė Ahiretin, besojnė nė tė (Kur’anin), ata edhe e falin namazin rregullisht.  

93. E kush ėshtė mė gabimtar i madh se sa ai qė trillon rrenė ndaj Zotit, ose thotė: “Mua po mė shpallet e nuk i ėshtė shpallur asgjė, ose se sa ai qė thotė: “Do tė thur diēka tė ngjajshme me atė qė e ka zbritur All-llahu”. E, sikur t’i shihje mizorėt kur janė nė agoni tė vdekjes, e engjėjt kanė shtrirė duart e veta (me ndėshkim) e (u thonė): “Shpėtonie pra vetveten (nėse mundeni)”. “Tash pėrjetoni dėnimin e turpshėm pėr shkak se e thoshit tė pavėrtetėn pėr All-llahun, dhe ndaj argumrnteve tė Tij ishit kryeneē.  

94. Nė tė vėrtetė ju na erdhėt njė nga njė (tė vetmuar), ashtu si ju krijuam sė pari; keni lėnė prpa shpinės atė qė u patėm dhėnė, e nuk po shohim se i keni me vete ndėrmjetėsuesit tuaj, tė cilėt i mendonit se pėr ju janė ndihmėtarė (i shoqėronit All-llahut). S’ka dyshim, ėshtė kėputur lidhja mes jush, dhe mbaroi ajo ēka mendonit (ndėrmjjetėsues apo zotėra tjerė).  

95. S’ka dyshim, All-llahu ėshtė zbėrthyes i farės (i kokrrės sė saj) dhe i bėrthamės (sė pemės). Ai nxjerr tė gjallin nga i vdekuri dhe Aiėshtė nxjerrės i tė vdekurit nga i gjalli. Ky ėshtė All-llahu, e si atėherė shmangeni (nga besimi)? 

96. Ai ėshtė krijues i dritės sė mėngjesit. Natėn e bėri kohė pushimi, e diellin dhe hėnėn pėr llogaritje tė kohės. Ky (rregull) ėshtė caktim i plotfuqishmit,i gjithėdijshmit.  

97. Ai ėshtė, qė krijoi yjet pėr ju qė me ta tė orientoheni nė errėsira kur jeni nė tokė ose nė det. Vėrtet Ne i shpjeguam argumentet tona pėr njė popull qė di tė mendojė.  

98. Ai ėshtė qė ju krijoi (filloi) prej njė njeriu; aty (mbi tokė) jetoni (qėndroni) dhe nėn te do tė pushoni. Ne i sqaruam argumentet njė populli qė di tė kuptojė.  

99. Ai ėshtė qė lėshoi nga lartė shiun e me tė nxori bimėn e ēdo sendi dhe prej bimės gjelbėrim dhe prej tij (prej gjelbėrimit) kokrra tė dendura nė kallinj. E nga hurmet, nga sythat tyre kalaveshė tė afėrt (pėr t’i vjelė). Edhe kopshtie me hardhi, ullinj e shegė tė ngjajshme (nė dukje) e tė llojllojshme (nė shije). Shikoni pra frutat e tyre kur i formojnė dhe kur piqen (tė gjitha kėto nga shiu). Edhe nė kėto ka fakte pėr njerėzit qė besojnė.  

100. E xhinėt ia bėjnė shokė All-llahut, e nė tė vėrtetė Ai i krijoi ata (xhinėt) dhe duke mos patur kurrfarė dije, ata shpifėn se Ai (Zoti) ka djem e vajza. Larg (shpifjeve) ėshtė madhėria e Tij e lartė.  

101. Ai (All-llahu) ėshtė qė krijo (pa kurrfarė shembulli) qiejt dhe tokėn (e duke qenė i tillė), e si do tė ketė Ai fėmijė kur nuk pati bashkėshorte? ēdo send e krijoi Ai, dhe ėshtė mė i dijshmi pėr tė gjitha sendet e krijuara.  

102. Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, nuk ka tė adhuruar pėrveē Tij, Krijues i ēdo sendi, pra adhuronie Atė; Ai ėshtė mbikėqyrės ndaj ēdo sendi.  

103. Tėparėt (e njerėzve) nuk mund ta pėrfshinė Atė, e Ai i ėrfshinė tė arėt. Ai ėshtė shumė i kujdesshėm, hollėsisht i njohur.  

104. Juve ju erdhėn argumente tė qarta nga Zoti i juaj e kush i sheh (kupton) ai e ka pėr vete, e kush verbėrohet, ai e ka pėr tė zezėn e vet. E nė (pejgamberi) nuk jamėrojė e juaj.  

105. e kėshtu Ne i sqarojmė dėshmitė, ashtu qė ata thonė: “Ke mėsuar ti” (nga librat, po fjalės sė tyre nuk i vihet veshi0 dhe qė pėr t’ia bėrė edhe mė tė qarta njė populli qė di tė dallojė (tė vėrtetėn nga e kota).  

106. Ti (Muhammed) praktoko atė qė t’u shpall nga Zoti yt. S’ka Zot, pėrveē Tij. Largohu prej idhujtarėve.  

107. E sikur tė donte All-llahu, ata nnuk do tė ishin idhujtarė. Ne nuk tė bėmė pėrcjellės tė tyre e as qė je mbikėqyrės i tyre.  

108. Ju mos ua shani ata (zota) qė u luten (idhujtarėt), pos All-llahut, e (si hakmarrje) tė fyejnė All-llahun nga armiqėsia, duke mos ditur (pėr madhėrinė e Tij). Kėshtu Ne i kemi zbukuruar ēdo populli veprimin e vet, mandej e ardhmja e tyre ėshtė te Zoti i tyre, e Ai i shpėrble pėr atė qė vepruan.  

109. Ata u betuan me njė betim tė fortė nė All-llahun, se nėse uvjen atyre ndonjė mrekulli, do ta besojnė. Thuaj: “ēėshtja e atyre mrekullive ėshtė te All-llahu”. E ku e dini ju, ndoshta kur tė vijnė ato nuk u besojnė.  

110. Ne i rrotullojmė zemrat e tė parėt e tyre (prej besimit) ashtu sikundėr nuk e besuan atė (Kur’anin) pėr herė tė parė, dhe i lėmė tė bredhin tė hutuar nė atė mashtrimin e tyre.