Part 25

 

47. Vetėm Ai e di pėr katastrofėn (pėr kijametin). Asnjė frut nuk del prej lėvozhgės sė vet dhe asnjė femėr nuk mbart e as nuk lind pa dijen e Tij. E ditėn kur Ai thėrret ata se ku janė ata qėm’i bėnit shok? Ata thonė: “Ne tė kemi njohur Ty, nuk na ndonjė prej nesh qė dėshmon se ke shok!” 

48. Dhe humb prej tyre ajo qė mė parė adhuronini, e binden se ata nuk kanė shpėtim. 

49. Njeriu nuk lodhet prej kėrkesės pėr mirė, e kur atė e godit e keqja, ai keqėsohet shumė dhe humb shpresėn. 

50. E nėse pas tė kėqiave qė e goditė, Ne i japim tė mira nga ana Jonė, ai me kėmbėngulje do tė thotė: “Kėtė e kam arritur vet (kėtė do ta kemė gjithnjė), e nuk mendoj se do tė bėhet kijameti, po, edhe nėse do tė kthehem te Zoti im, unė te Ai do tė kemė edhe mė mirė!” Ne pa tjetėr do t’i njoftjmė ata qė nuk besuan pėr atė qė punuan dhe do t’u japim tė pėrjetojnė dėnim tė rėndė. 

51. Ne kur e begatojmė njeriun, ai nuk falėnderon dhe largohet, e kur e godet e keqja, ai pėrulet dhe lutet shumė. 

52. Thuaj: “Mė tregoni, nėse ai (Kur’ani) ėshtė prej All-llahut, e ju e mohuat atė, kush ėshtė mė i humbur se ai qė ėshtė nė kundėrshtim tė fortė?” 

53. Ne do t’u bėjmė atyre tė mundshme qė tė shohin argumentet Tona nė horizonte dhe nė veten e tyre deri qė t’u bėhet e qartė se ai (Kur’ani) ėshtė i vėrtetė. A nuk mjfton qė Zoti yt ėshtė dėshmitar pėr ēdo gjė? 

54. Vini re! Ata janė nė dyshim pėr takimin me Zotin e tyre (me botėn tjetėr), e ta dini se Ai ka pėrfshirė me dijen e vet ēdo send. 

 

42.Suretu Esh Shura 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ha, Mimė. 

2. Ajn, Sinė, Kaf. 

3. All-llahu, fuqiploti, i gjithėdijshmi kėshtu (kėto ajete) tė shpall ty dhe atyre qė ishin para teje. 

4. Vetėm e Tij ėshtė ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė dhe Ai ėshtė Mbizotėruesi , i Madhėruari!

5. Qiejt e lartė mbi ta (ose qiejt njėri mbi tjetrin) gati pėlcasin (nga madhėria e Zotit ose nga thėniet e ēoroditura tė idhujtarėve). Ndėrkaq, engjėjt vazhdimisht madhėrojnė (bėjnė tesbih) duke falėnderuar Zotin e tyre dhe kėrkojnė falje tė mėkateve pėr ata (besimtarėt) qė janė nė tokė. Ta dini se All-llahu ėshtė Ai mėkatfalėsi, Mėshiruesi! 

6. All-llahu ėshtė pėrcjellės i atyre qė, pos Tij, adhurojnė zota tė tjerė. Ti (o i dėrguar), nuk je i obliguar ndaj tyre. 

7. Prandaj, Ne tė shpallėm ty Kur’an arabisht qė ta kėshillosh kryefshatin (Mekėn) dhe ata pėrreth saj, dhe t’u tėrheqih vėrejtjen pėr ditėn e tubimit (kijametit), pėr tė cilėn nuk ka dyshim. Njė grup pėr nė Xhennet, kurse nj grup pėr nė zjarr. 

8. Po sikur tė kishte dashur All-llahu, do t’i bėnte ata (njerėzit) njė popull (tė njė feje), por Ai shtie nė mėshirėn e vet atė qė do (atė qė me vullnetin e vet pranon rrugėn e drejtė), e jobesimtarėt nuk kanė mbrojtės, as ndihhmės. 

9. Pėrkundrazi, ata zgjodhėn mbrojtjės pos Atij, po vetėm All-llahu ėshtė Ai mbrojtėsi dhe Ai ngjall tė vdekurit dhe Ai ka mundėsi pėr ēdo send. 

10. Pėr ēdo send qė nuk pajtoheni, gjykimi pėr tė ėshtė te All-llahu. Ai (gjykatėsi i famshėm) ėshtė All-llahu, Zoti im, vetėm Atij i jam mbėshtetur, dhe vetėm Atij i drejtohem. 

11. Ai ėshtė krijues i qiejve e i tokės. Ai nga lloji juaj krijoi pėr ju bashkėshorte, edhe nga kafshėt krijoi ēifte, ashtu qė t’ju shumojė. Asnjė send nuk ėshtė si Ai; Ai ėshtė dėgjuesi, shikuesi. 

12. Tė Tij janė ēelėsat e qiejve e tė tokės. Ai begaton shumė atė qė do dhe nuk begaton (atė qė gjithashtu do). Ai ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo send. 

13. Ai u pėrcaktoi juve fe atė qė i pat pėrcaktuar Nuhut dhe atė qė Ne ta shpallėm ty dhe atė me ēka e patėm porositur Ibrahimin, Musain dhe Isain. (I porositėm) Ta praktikoni fenė e drejtė e mos u pėrēani nė tė. Pėr idhujtarėt ėshtė rėndė kjo nė ēka ju i thirrni ata. All-llahu veēon pėr tė (pėr besim tė drejtė) atė qė do dhe e udhėzon atė qė i drejtohet Atij. 

14. Po ata, vetėm pasi qė u erdhi e vėrteta, nuk u pėrēanė pėr tjetėr, por nga zilia mes tyre. e sikur tė mos ishte fjalė (vendimi) e hershme nga Zoti yt pėr deri nė njė afat tė caktuar do tė kryhej (dėnimi) me ta. Nuk ka dyshim se ata qė e trashėguan librin prej tyre (prej tė parėve) janė nė dyshim tė thellė ndaj tij (ndaj librit Tevratė e Inxhil). 

15. E pėr kėtė shkak (tė pėrēarjes sė tyre), ti thirr dhe pėrqėndrohu ashtu si tė ėshtė urdhėruar dhe mos shko pas sėshirave e thuaj: “Unė kam besuar nė librat qė i shpalli All-llahu, jam urdhėruar tė mbajė drejtėsi mes jush, All-llahu ėshtė Zoti ynė dhe Zoti juaj; Ne kemi pėrgjegjėsinė e veprave tona e ju tė veprave tuaja, nuk ka polemikė mes nesh dhe jush; All-llahu bėn tubimin mes nesh dhe vetėm te Ai ėshtė pėrfundimi. 

16. Ata qė kundėrshtojnė fenė e All-llahut pasi qė asaj i janė pėrgjigjur (njerėzit), faktet e tyre janė tė asgjėsuara te Zoti i tyre, ata janė tė pėrbuzur dhe ata do tė kenė dėnim tė rėndė. 

17. All-llahu ėshtė Ai qė e zbriti librin e vėrtetė dhe drejtėsinė. Ti nuk mund ta dish, ndishta ēasti i shkatėrrimit ėshtė afėr. 

18. Ata qė nuk i besojnė atij, kėrkojnė ngutjen e tij, ndėrsa ata qė i besojnė, i frokėsohen dhe e dinė se ajo ėshtė e vėrtetė. Ta dini se ata qė bėjnė polemikė, duke dyshuar nė momentin e katastrofės sė pėrgjithshme, janė nė njė humbje tė thellė. 

19. All-llahu ėshtė shumė bamirės pėr robėrit e vet; Ai e begaton atė qė do; Ai ėshtė i gjithfuqishmi, ngadhėnjyesi. 

20. Kush ėshtė qė dėshiron fitimin e botės tjetėr (ahiretin), Ne do t’ia shtojmė fitimin e tij, e kush e dėshiron vetėm fitimin e kėsaj bote, Ne ia japim, po nė botėn tjetėr ai nuk ka hise. 

21. A mos kanė ata ortakė (zota ose idhuj) qė u pėrcaktuan atyre fe, tė cilėn nuk e urdhėroi All-llahu? Po, sikur tė mos ishte fjala vendimtare (e All-llahut qė shpėrblimi dhe ndėshkimi tė jenė nė ahiret), dhe do tė kryhej dėnimi mbi ta, e megjithatė, mohuesit do tė kenė dėnimi tė dhembshėm. 

22. Do t’i shohėsh jobesimtarėt tė frikėsuar nga ajo qė vepruan, po, ajo do t’u ndodhė atyre, kurse ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, do tė jenė nė kopshtet e Xhenneteve dhe ata kanė te Zoti i tyre ēka tė dėshirojnė; e kjo ėshtė ajo dhuntia e madhe. 

23. Ajo (dhunti) konsistonnė atė qė All-llahu u jep myzhde robėrve tė vet, tė cilėt besuan dhe bėnė vepra tė mira. Thuaj: “Unė nuk kėrkoj prej jush ndonjė shpėrblim pėr thirrjen time vetėm respektin e dashurisė pėr hir tė farefisnisė (akraballėkut)”. Kush bėn ndonjė tė mirė, Ne ia shumėfishojmė tė mira; vėrtet, All-llahu falė mėkatet, ėshtė mirėnjohės. 

24. A mos thonė ata se ai (Muhammedi) shpifi gėnjeshtėr ndaj All-llahut, e nėse dėshiron All-llahu ta mbyllė zemrėn tėnde, pse All-llahu eliminon tė pavėrtetėn dhe me fjalė e veta e forcon tė vėrtetėn. Ai ėshtė qė e di ēka ka nė zemra. 

25. Ai ėshtė qė pranon pendimin e robėrve tė vet dhe shlyen tė kėqijat dhe e di ēka punoni. 

26. Ai ėshtė qė u pėrgjigjet (lutjeve tė) atyre qė besuan dhe bėnė punė tė mira dhe, nga mirėsia e vet, ua shton atyre tė mirat. Ndėrsa, jobesimtarėt kanė dėnim tė rreptė. 

27. Sikur All-llahu t’ua shumonte begatinė robėrve tė vet, ata do tė kalonin kufijtė, por Ai i furnizon me masė qė dėshiron, sepse Ai ėshtė i njohur hollėsisht dhe i dijshėm pėr robėrit e vet. 

28. Dhe Ai ėshtė qė e lėshon shiun, pasi qė ata t’i kenė humbur shpresat dhe Ai shtrin mėshirėn e vet; Ai ėshtė mbikėqyrėsi i lavdėruari. 

29. Nga argumentet e Tij ėshtė krijimi i qiejve dhe i tokės dhe shpėrndarja e gjallesave nė tė dyjat dhe Ai me fuqinė e Tij mund t’i bashkojė kurdo qė tė dėshirojė. 

30. ēfarėdo e keqe qė mund t’ju godasė, ajo ėshtė pasojė e veprave tuaja (tė kėqia), e pėr shumė tė tjera Ai u falė. 

31. E ju nuk mund t’i ikni (ta mposhtni) dėnimit nė tokė dhe pėrveē All-llahut nuk keni as mbrojtės e as ndihmės. 

32. Dhe nga argumentet (qė dokumentojnė fuqinė) e Tij, janė anijet lunduese nėpėr det si tė ishin kodra. 

33. Nėse do Ai, e ndal erėn dhe ato ngelin tė palėvizshme mbi sipėrfaqen e ujit. S’ka dyshim se kėto fakte ekzistojnė pėr secilin durimtarė e mirėnjohės. 

34. Ose i pėrmbyt ata pėr shkak tė asaj qė vepruan, e pėr shumė tė tjera Ai i falė. 

35. Ata qė i kontestojnė argumenetet Tona, le ta dinė se nuk kanė shpėtim (nuk mund t’i shmangin dėnimit). 

36. ēka u ėshtė dhėnė nga ndonjė send, ajo ėshtė kėnaqėsi nė kėtė botė, e ajo qė ėshtė te All-llahu ėshtė shumė mė e mirė dhe e pėrjetshme, por pė ata qė besuan dhe qė vetėm Zotit tė tyre i mbėshteten: 

37. Dhe ata qė u shmangėn mėkateve tė mėdha e tė shėmtuara, dhe kur hidhėrohen, ata falin, 

38. Edhe ata qė i pėrgjigjen thirrjes sė Zotit tė tyre dhe e falin namazin rregullisht dhe ata qė konsultohen mes vete pėr punė tė pėrbashkėta, e nga ajo qė Ne ua japim ata e shpėrndajnė, 

39. Edhe ata qė kur i godit e padrejta, i kundėrvihen. 

40. Ndėshkimi i tė keqes, bėhet nė tė njejtėn mas, e kush fal e bėn pajtim, shpėrblimi i tij ėshtė te All-llahu. Vėrtet, Ai nuk i do zullumqarėt. 

41. E kush hakmirret pėr padrejtėsitė i janė bėrė, ndaj tė tillėve nuk ka ndonjė pėrgjegjėsi. 

42. Pėrgjegjėsia (ndėshkimi) ėshtė vetėm kundėr atyre qė u bėjnė padrejtė dhe kundėr atyre qė pa farė arsye bėjnė ērregullime nė tokė. Pėr tė tillėt ėshtė njė dėnim i dhembshėm. 

43. Kush bėn durim dhe fal, s;ka dyshim se ajo ėshtė virtyti mė i lartė (i lavdishėm). 

44. Atė qė All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė ndihmės tjetėr, pos Tij. Do t’i shohėsh zullumqarėt qė, kur tė vėrejnė dėnimin, do tė thonė: “A ka ndonjė rrugė pėr rikthim (nė dynja)?” 

45. Do t’i shohėsh ata duke iu afruar atij (zjarrit) tė frikėsuar nga nėnshtrimi, se si e shikojnė me bisht tė syrit tinėzisht (me njė shikim tė vjedhur). Ata qė besuan do tė thonė: “Vėrtet, tė humbur nė ditėn e kijametit janė ata qė e humbėn vetveten dhe familjen e vet!” Ta dini pra, se mizorėt janė nė dėnim tė pėrjetshėm. 

46. Ata nuk kanė mbrojtės qė t’u nduhmojė, pėrveē All-llahut, sepse atė qė All-llahu e ka humbur, pėr tė nuk ka rrugėdalje (shpėtim). 

47. Pėrgjigjuni thirrjes sė Zotit tuaj para se tė vijė njė ditė, qė All-llahu nuk e kthen mė (pasi ta ketė caktuar). Atė ditė ju nuk do tė gjeni strehim dhe as nuk do tė mund t’i mohoni (mėkatet). 

48. Nėse ata (idhujtarėt) refuzojnė, Ne nuk tė kemi dėruar ty rojė tė tyre, ti ke pėr obligim vetėm komunikimin. Vėrtet, kur Ne i dhurojmė njeriut nga ana Jonė ndonjė tė mirė, ai gėzohet pėr tė, e kur i godet ndonjė e keqe, qė e ka merituar vetė, atėherė njeriu ėshtė pėrbuzės. 

49. Vetėm i All-llahut ėshtė pushteti i qiejve e i tokės; Ai krijon ēka tė dojė; Ai i falė vetėn femra atij qė do; e i falė vetėm meshkuj atij qė do. 

50. Ose u falė ēift, meshkuj e femra, por atė qė do e lė pa fėmijė (steril); Ai ėshtė i dijshėm, i fuqishėm. 

51. Nuk ka asnjė njeri qė t’i ketė folur All-llahut ndryshe, vetėm se me anėn e frymėzimit, ose pas ndonjė perdeje, ose t’i dėrgojė tė dėrguar (melek), e ai t’i shpallė me lejen e Tij atė qė do Ai. Vėrtet,Ai ėshtė mė i larti, mė i urti. 

52. Po kėshtu me urdhėrin tonė Ne te shpallėm edhe ty shpirtin (Kur’anin). Ti nuk ke ditur ēka ėshtė libri (Kur’ani) as ē’ėshtė besimi, por Ne atė e bėmė dritė me tė cilėn e vėmė nė rrugė tė drejtė atė qė dėshirojmė prej robėrve tanė. Nė tė vėrtetė, edhe ti udhėzon pėr nė rrugė tė drejtė, 

53. Nė rrugėn e All-llahut, tė cilit i takon ēka ka nė qiej dhe ēka nė tokė, e ta dini se tė gjitha ēėshtjet janė nė vullnetin e All-llahut.   

 

43.Suretu Ez Zuhruf 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ha, Mimė. 

2. Pasha librin (Kur’anin) sqarues! 

3. S’ka dyshim se Ne e bėmė atė Kur’an arabisht, nė mėnyrė qė ju ta kuptoni. 

4. Dhe se nė librin amzė (Lehvi mahfudh) te Ne, gėzon famė tė lartė dhe ėshtė plot urtėsi. 

5. A thua Ne ta lėmė kėshillimin ndaj ju e t’ju braktisim, pse ju jeni popull i shfrenuar? 

6. E, sa pejgamberė kemi dėrguar te popujt e lashtė?! 

7. Dhe nuk u erdhi atyre asnjė pejgamber, e tė mos tallen me tė. 

8. Andaj, Ne i zhdukėm ata qė ishin mė tė fuqishėm se kėta dhe shembulli i atyre tė mėparshmive ėshtė pėrmendur mė parė (nė Kur’an). 

9. Nėse ti i pyet ata: “Kush i krijoi qiejt dhe tokėn?” Me siguri do tė thonė: “Ato i krijoi i gjithfuqishmi, i dijshmi!” 

10. Ai qė tokėn e bėri djep pėr ju dhe u mundėsoi tė keni rrugė nėpėr tė, e tė mund tė orientoheni (pėr qėllimet tuaja). 

11. Dhe Ai qė lėshon nga qielli ujė (shi) me masė. Ne i japim me tė jetė njė vendi tė vdekur. Ja, kėshtu edhe ju do tė nxirreni (tė gjallė nga varrezat); 

12. Dhe Ai qė krijoi tė gjitha llojet (ēiftet) dhe ju mundėsoi tė udhėtoni hipur nė anije ose nė kafshė. 

13. Tė uleni mbi to dhe atėherė, pasi tė jeni vendosur mbi to, ta pėrkujtoni tė mirėn qė u dha Zoti juaj e tė thoni: “Falėnderuar qoftė Ai qė i nėnshtroi kėto pėr neve, sepse ne nuk do tė kishim mundėsi ta bėnim kėtė. 

14. Dhe ne me siguri do tė kthehemi te Zoti ynė!” 

15. Megjithatė (pranuan se Zoti ėshtė i vetmi krijues), ata i pėrshkruan Atij pjesė (fėmijė) nga robėrit e Tij. Njeriu i tilė njėmend ėshtė mohues i hapėt. 

16. A mos Ai nga ato qė krijoi, pėr vete pėrcaktoi vajza, kurse juve u dalloi me djem? 

17. E kur ndonjėri prej jush lajmėrohet me (lindje tė vajzės) atė qė ia pat pėrshkruar Zotit shembull, fytyra e tij, nxihet dhe i zihet fryma. 

18. A, atė qė rritet me stoli, e nė dialog ėshtė i paqartė (ia pėrshkruajnė Zotit)? 

19. Edhe engjėjt qė janė adhurues tė Zotit i quajnė femra? A prezentuan ata krijimin e tyre (melekėve)? Dėshmia e tyre do tė regjistrohet dhe ata do tė merren nė pyetje. 

20. Ata pastaj thanė: “Sikur tė kishte dashur All-llahu, ne nuk do t’i adhuronim ata (as idhujt e as melaiket). Ata nuk kanė pėr kėtė (qė thonė) ndonjė fakt, ata vetėm gėnjejnė”. 

21. A mos u kemi dhėnė ndonjė libėr para tij (para Kur’anit),e ata i pėrmbahen atij? 

22. Jo, por ata thanė: “Ne i kemi gjetur tė parėt tanė nė kėtė fe dhe vazhdojmė gjurmėve tė tyre”. 

23. Ja pra, Ne nuk kemi dėrguar para teje pejgamber nė ndonjė vendbanim, qė tė mos i ketė thėnė paria e begatshme e tij: “Ne i gjetėm tė parėt tanė nė kėtė fe dhe ne jemi tė orientuar gjurmėve tė tyre”. 

24. Ai tha: “A edhe nėse ju kam sjell rrugė mė tė mirė nga ajo qė i gjetėt tė parėt tuaj?” Ata thanė: “Ne nuk i besojmė asaj me ēka ju jeni dėrguar!” 

25. Atėherė Ne ndėrmorrėm ndėshkime kundėr tyre, e shih si ishte pėrfundimi i gėnjeshtarėve. 

26. (Pėėrkujto, o i dėrguar) Kur Ibrahimi babait tė vet dhe popullit tė tij i tha: “Unė jam i larguar prej asaj qė adhroni ju, 

27. pėrveē Atij qė mė krijoi, dhe qė Ai do tė mė drejtojė!” 

28. Dhe ai (Ibrahimi) e la tė pėrjetshme atė fjalė (besimn nė njė Zot) ndėr pasardhėsit e vet me shpresė qė ata tė kthehen prej rrugės sė gabuar nė rrugėn e drejtė. 

29. Por, Unė u dhashė mundėsi kėtyre dhe tė parėve tė tyre tė kėnaqen derisa nuk u erdhi e vėrteta dhe i dėrguari me fakte. 

30. Po, kur u erdhi atyre e vėrteta, ata thanė: “Kjo ėshtė magji dhe se ne kėsaj nuk besojmė!” 

31. Pastaj thanė: “Pėrse tė mos ketė zbritur ky Kur’an njė njeriu tė madh nga dy qytete?” 

32. A thua ata e pėrcaktojnė mėshirėn (pejgamberllėkun) e Zotit tėnd? Ne kemi pėrcaktuar ndėr ta gjendjen e jetės nė kėtė botė; Ne kemi dalluar disa nė shkallė mė tė lartė se tė tjerėt, qė tė shfrytėzojnė njėri-tjetrin pėr shėrbime. E mėshira (caktimi pėr pejgamber) e Zotit tėnd ėshtė shumė mė e dobishme se ajo qė ata grumbullojnė. 

33. E sikur tė mos ishte qė njerėzit (do tė lakmonin) tė jenė qė nuk feje (jobesimtarė), Ne atyre qė nuk e besojnė Zotin do t’ua bėnim ppulazet e shtėpive tė tyre nga argjendi si dhe shkallėt nga argjendi, mbi tė cilat ata do tė ngriteshin. 

34. E edhe dyert e shtėpive tė tyre nga argjendi edhe kolltukėt, mbi tė cilėt do tė mbėshteteshin. 

35. Edhe stoli tė ndryshme (ari etj. ). E, tė gjitha kėto nuk janė gjė tjetėr pos kėnaqėsi e jetės sė kėsaj bote, kurse bota e ardhshme te Zoti ėshtė pėr besimtarėt e ruajtur. 

36. Kush mbyll sytė para kėshillave tė Zotit, atij ia shoqėrojmė njė djall qė nuk i ndahet kurrė. 

37. E ata (djajt) do t’i shmangin nga rruga e drejtė, kurse (jobesimtarėt) mendojnė se janė duke i udhėzuar. 

38. E kur tė vijė ai (jobesimtari) para Nesh, do tė thotė: “Ah, tė kishim qenė larg mes vete sa lindja me perėndimin; sa shok i keq je ti!” 

39. Dhe sot, pėr shkak se ishit zullumqarė, shoqėrimi juaj nuk do t’ju bėjė dobi nė vuajtjet tuaja. 

40. A mos ti do ta bėsh tė dėgjojė i shurdhėti, ose ta drejtosh tė verbėrin, apo atė qė ėshtė zhytur nė humbje tė thellė? 

41. E, nėse tė tėrheqim ty (tė marrim jetėn ose tė shpėrngulim), ngase Nr kemi fuqi kundėr tyre. 

42. Ose, mund tė bėjmė qė ti ta shohėsh atė qė ne u premtuam (dėnimin), ngase Ne kemi fuqi kundėr tyre. 

43. Andaj, ti pėrmbaju asaj qė tė shap;;et, e s’ka dyshim se ti je nė rrugė tė drejtė. 

44. Dhe se ajo (shpallja) ėshtė lėvdatė e madhe pėr ty dhe pėr popullin tėnd dhe pėr kėtė (lėvdatė) mė vonė do tė pėrgjigjeni. 

45. E ti, pyeti ata tė dėrguarit qė i dėrguam para teje, a kemi lejuar qė nė vend tė All-llahut tė adhurohen zota tjerė? 

46. Ne e patėm dėrguar Musain me argumentet tona te faraoni dhe rrethi i tij, e ai tha: “Unė jam i dėrguari i Zotit tė gjithėsisė!” 

47. E kur u solli ai argumentet Tona, ata u tallėn me to. 

48. Dhe Ne nuk u treguam asnjė mreklli (ndėshkuese) qė nuk ishin tė mėdha se njėra-tjetra dhe ashtu i ndėshkuam nė mėnyrė qė tė tėrhiqeshin nga rruga qė praktikonin. 

49. De ata thanė: “O ti magjistar, lute pėr ne Zotin tėnd qė tė ka dhėnė (tė na largojė dėnimin) se ne po besojmė!” 

50. E kur ua hoqėm atyre dėnimin, qe, ata e thyen besėn. 

51. Ndėrsa, faraoni thirri popullin e vet e tha: “O popull imi, a nuk ėshtė i imi pushteti i Egjiptit (i Misirit) dhe i kėtyre lumenjve qė rrjedhin nėn pallatin tim, a nuk po shihni?” 

52. Pra, unė jam mė i mirė se ky qyqar qė mėzi flet! 

53. pėrse nuk i janė atij bylyzykė nga ari, ose tė kenė tė kenė ardhur bashkė me tė engjėjt shoqėrues? 

54. Dhe ashtu ai e frikėsoi popullin e vet, e ata e respektuan, por ata ishin vėrtet popull i shkatėrruar. 

55. Kur ata nxitėn hidhėrimin Tonė, Ne iu hakmorėm atyre dhe i pėrmbytėm tė gjithė. 

56. Dhe i bėmė ata shembull e pėrvojė pėr tė tjerėt. 

57. Kur iu pėrmend popullit tėnd si shembull biri i Merjemes, ata brohoritėn. 

58. Dhe thanė: “A janė mė tė mirė zotat tanė apo ai?” Ata nuk tė thanė atė, vetėm si polemikė, por ata janė njerėz ngatrrestarė. 

59. Ai (Isai) ka qenė vetėm njė rob, tė cilin e bėmė pejgamber dhe e bėmė shembull tė jashtėzakonshėm si pėrvojė pėr beni israilėt. 

60. Po sikur tė duam Ne, do tė bėnim prej jush engjėjt qė do t’ju zėvendėsonin nė tokė. 

61. E ai (Isai) ėshtė parashenjė e momentit (e kijametit), pra kurrsesi mos dyshoni nė tė (nė katastrofė) dhe eni pas meje kjo ėshtė rrugė e drejtė. 

62. E tė mos u pengojė djalli, se ai pėr ju ėshtė armik i hapėt. 

63. Po kur Isai erdhi me argumente tha: “Erdha te ju me pejgamberllėk dhe erfha t’ju sqaroj atė pjesė qė e kundėrshtonit, pra kini frikė All-llahun dhe mė respektoni mua! 

64. S’ka dyshim, se All-llahu ėshtė Ai Zoti juaj, andajAtė adhuronie! Kjo ėshtė rrugė e drejtė!” 

65. Dhe grupet u pėrēanė mes vete, e tė mjerėt ata qė janė zullumqarė nga dėnimi i ditės sė dhembshme. 

66. Nuk presim tjetėr ato (grupe) pėrveē katastrofė t’u vijė befas duke mos e hetuar fare. 

67. Atė ditė shokėt e ngushtė do tė jenė armiq tė njeri-tjetrit, pėrveē atyre qė ishin tė sinqertė nė miqėsi. 

68. (Atyre besimtarėve, qė ishin shoqėruar pėr hir tė Zotit, u thuhet): “O adhuruesit e Mi, sot nuk ka as frikė pėr ju, e as qė do tė jeni tė pikėlluar!” 

69. (Robėrit e Mi) tė cilėt besuan argumentet dhe ishin myslimanė. 

70. Hyni nė Xhennete, ju she gratė tuaja, tė gėzuar! 

71. Atyre u shėrbejnė me enė e gastare nga ari, aty do tė kenė ēka t’u dėshirojnė shpirti dhe t’u kėnaqet syri. Ju do tė jeni aty pėrgjithmonė. 

72. E ky ėshtė Xhenneti qė u ėshtė dhėnė pėr atė qė keni punar. 

73. Aty keni shumė pemė prej tė cilave do tė hani. 

74. Ndėrkaq, kriminelėt janė nė vuajtje tė pėrjetshme tė Xhehennemit. 

75. Atyre as nuk u lehtėsohet (vuajtja) dhe aty janė tė dėshpruar. 

76. Ne nuk u bėmė atyre padrejtėsi, por ata vetė kanė qenė horra. 

77. Dhe ata thėrrasin: “O malik, le tė nė e marrė shpirtin Zoti yt!” ai thitė: “Ju do tė jeni aty pėrgjithmonė!” 

78. Ne u patėm sjellė tė vėrteėn, por shumica prej jush ishit urrejtės tė sė vėtetės. 

79. A mos vėndosėt pėr ndonjė ēėshtje (grackė kundėr Muhammedit), por edhe Ne kemivendosur (ta ndihmojmė). 

80. A mendojnė se Ne nuk dėrguam ndjenjėn e fshehtė tė tyre dhe bisedėn mes tyre? Po, e dėgjomė dhe tė dėrguarit tonė (engjėjt pėrcjellės) qė janė pranė tyre, shkruajnė. 

81. Thuaj: “Sikurse Mėshiruesi (All-llahu) tė kishte fėmijė, unė do tė jem i pari adhurues (pse unė e di mė sė miri se ajo ėshtė gėnjeshtėr)!” 

82. Larg asaj ėshtė Zoti i qiejve e i tokės, Zoti i Arshit, nga aji qė ata i pėrshkruajnė. 

83. Po ti, lėri ata tė zhyten edhe mė thellė derisa tė arrijnė nė ditėn qė u ėshtė pėrcaktuar. 

84. AI ėshtė qė nė qiell ėshtė All-llahu dhe nė tokė All-llah, Ai ėshtė i urti, i dijshmi. 

85. I lartėsuar qoftė Ai, qė nė sundimin e qiejve e i tokės dhe ēka ka ndėrmjet tyre dhe vetėm Ai di pėr momentin e kijametit dhe te Ai ktheheni. 

86. Ata qė i adhuruan pos Tij, nuk mund tė ndėrmjetsojnė (tė bėjnė shefaat), pėrveē kush dėshmoi tė vėrtetėn, e ata e dinė. 

87. Po nėse ti i pyet: Kush i krijoi ata, me siguri do tė thonė: “All-llahu!” E si pra, ia kthejnė shpinėn? 

88. (Zoti e di) Edhe thėnien e tij (tė Muhammedit): “O Zoti im, kėta janė njė popull qė nuk beson!” 

89. (E, Zoti iu pėrgjegj): Hiqu tyre pra, thuaj: “Qofshin braktisur, e mė vonė do ta kuptojnė!”     

 

44.Suretu Ed Duhan 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ha, Mimė. 

2. Pasha librin sqarues (tė sė drejtės nga e kota)! 

3. Ne e zbritėm ate nė njė natė tė bekuar (nė natėn e begatshme tė kadrit). Ne dėshiruam t’u tėrheqim vėrejtjen,e njerėzit tė jenė tė gatshėm. 

4. Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēshtje nė mėnyrė tė prerė. 

5. Urdhėr i pėrcaktuar nga Vetė Ne. S’ka dyshim se Ne dėrguam tė dėrguar. 

6. (E zbeitėm) Nga Mėshira e Zotit tėnd; Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi. 

7. Zoti i qiejve e i tokės dhe ēka ka ndėrmjet tyre, nėse jeni tė bindur. 

8. Nuk ka Zot tjetėr, vetėm Ai qė jep jetė dhe vdekje, Zoti juaj dhe Zoti i prindėrve tuaj tė lashtė. 

9. Por jo, ata (idhujtarėt) janė nė dyshim, janė duke luajtur. 

10. Ti pra, prite ditėn kur qielli sjell njė tym konkret. 

11. Ai (tymi) i pėrfdhinė njerėzit. Ky ėshtė njė ndėshkim i mundimshėm. 

12. (Ata thonė) Zoti ynė, largoje prej nesh dėnimin, ne do tė besojmė. 

13. Prej nga atyre ajo kėshillė (ai mėsim), kur atyre u pat ardhur pejgamber me argument (e nuk besuan)? 

14. Po ia kthyen shpinėn atij (pejgamberit) dhe thanė: “I mėsuar prej dikujt, i ēmendur”. 

15. Ne do t’ua largojmė dėnimin pėr pak kohė, por ju do t’i ktheheni kotėsisė. 

16. (Pėrkujto) Ditėn kur do t’i kapim me atė rrėmbimin Tonė tė fuqishėm e do t’u hakmerremi. 

17. Ne pėrpara tyre e vumė nė sprovė popullin e faraonit, dhe i pat ardhur i dėrguar i ndershėm. 

18. (U pat thėnė): “Tė m’i dorėzoni robėrit e All-llahut, unė sjell argument tė sigurt. 

19. E mos bėni mendjemadhėsi ndaj All-llahut, unė sjell argument tė sigurt. 

20. Unė i jam mbėshtetur Zotit tim dhe Zotit tuaj nga (Kėrcėnimi) qė tė mė gurėzoni (mė mbytni). 

21. E nėse nuk mė besoni atėherė hiqnu meje (mė lini tė lirė)!” 

22. E thirri Zotin e vet: “Kėta janė popull kriminelė”. 

23. (Ne i thamė) Tėrhiqu me robėrit e Mi natėn, se do tė jeni tė ndjekur. 

24. Dhe lėre detin ashtu tė qetė (tė hapur) se ata janė ushtri qė do tė pėrmbytet. 

25. Sa kopshte e kroje kanė lėnė! 

26. Edhe ara tė mbjella e vende tė bukura. 

27. dhe sa tė mira qė i kanė pėrjetuar. 

28. Ja, ashtu atė ua lėmė nė trashėgim njė populli tjetėr. 

29. Prė ta nuk qajtėn as qielli e as toka dhe atyre nuk iu dha afat. 

30. Ndėrsa Ne i shpėtuam beni israilėt prej vuajtjeve nėnqmuese, 

31. Prej faraonit. Vėrtet ai ishte mizor i pakufishėm. 

32. Ne i patėm zgjedhur ata (besimtarėt e beni israilėve) me vetėdije ndėr njerėzit e asaj kohe. 

33. Dhe u dhamė argumente (mrekulli) nė tė cilat patėn pėrvojė tė qartė. 

34. E kėta (populli yt) me siguri do tė thonė: 

35. “S’ka tjetėr, vetėm ajo vdekja jonė e parė dhe ne nuk do tė ringjallemi! 

36. Nėse jeni tė vėrtetė ēka thoni (u thonė Muhammedit e besimtarėve), na sillni pra (nė jetė) etėrit tanė (tė vdekur)! 

37. A janė ata (idhujtarėt) mė tė fortė, apo populli i Tubeit dhe ata qė ishin pėrpara tyre. Ne ata i zhdukėm, sepse ishin kriminelė. 

38. Ne nuk krijuam qiejt e tokėn dhe ēka ndėrmjet tyre, pa njė qėllim. 

39. Por, Ne i krijuam tė dyja me qėllim tė caktuar, mirėpo shumica e tyre nuk dinė. 

40. S’ka dyshim se dita e kijametit ku kryhet gjykimi, ėshtė e caktim i tė gjithė atyre. 

41. Nė atė ditė nuk bėn dobi asgjė miku pėr mikun, e as nuk mund tė ndihmohen. 

42. Pėrjashtim bėn ai qė e mėshiron All-llahu, se Ai ėshtė ngadhnjyesi, i mėshirshmi. 

43. Ështė e vėrtetė se pema e Zekumit, 

44. Do tė jetė ushqim i mėkatarėve. 

45. vlon si katran (si pezhgeja) nė barqet. 

46. Ashtu si vlon uji i valė. 

47. (U thuhet engjėjve pėr mėkatarin) Rrėmbene e grahne ne mes tė Xhehennemit. 

48. Dhe hudhni mbi kokėn e tij ujin e valė e shtonja mundimin. 

49. (I thuhet): Shijoje! se ti je ai forti, i autoritetshmi. 

50. E ky ėshtė ai (dėnimi) pėr tė cilin dyshonit. 

51. Vėrtet, ata qė i patėn frikė Zotit, janė nė vende tė qeta. 

52. Janė nė Xhennete e nė burime qė rrjedhin. 

53. Veshin petka nga mėndafshi e kadifeja, ulur ballė pėr ballė. 

54. Ja kėshtu, edhe e martojmė mė bardhoshe symėdha (me hyrija). 

55. aty kėrkojnė t’u sillen ēdo lloj peme dhe atyjanė tė sigurt. 

56. Aty nuk do tė pėrjetojnė vdekjen, pėrveē asaj tė parės nė dynja. Ata i shpėtoi (All-llahu) prej vuajtjeve tė Xhehennemit. 

57. (Ato tė mira) Janė dhuratė nga Zoti yt,e ai ėshtė shpėtim i madh. 

58. Ne ua bėmė tė lehtė atė (Kur’anin) nė gjuhėn tėnde ashtu qė ata tė marin mėsim. 

59. (Meqė nuk po marrim mėsim) Ti pra, prit se edhe ata janė duke pritur.     

 

45.Suretu El Xhathije 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ha, Mimė. 

2. Zbritja e librit ėshtė prej All-llahut, tė gjithėfuqishmit, tė urtit. 

3. Pėr besimtarėt ekzistojnė argumentet nė qiej dhe nė tokė. 

4. Pėr njė popull qė sinqerisht ėshtė bindur ka argumente edhe nė krijimin tuaj dhe na krijimin e shtazėve tė pėrhapura. 

5. Edhe nė ndėrrimin e natės e tė ditės, nė atė furnnizim qė All-llahu e lėshon prej qiellit dhe me te, pasi tė ketė vdekur e ngjall tokėn; edhe nė qarkullimin e erėrave pėr njė popull qė logjikon ka argumente. 

6. Kėto janė fakte tė All-llahut qė po t’i lexojmė ty nė mėnyrė tė saktė; cilės fjallė pra, pos fjalės sė All-llahut dhe argumenteve tė Tij, ata i besojnė? 

7. Ǒdo gėnjeshtar e shumė mėkatarė ėshtė i shkatėrruar. 

8. Qė i dėgjon ajetet e All-llahut, tė cilat lexohen, e pastaj vazhdo prapė si mendjemadh sikur nuk i ka dėgjuar ato. Atė lajmroje pėr njė vuajtje tė dhembshme. 

9. Edhe kur tė mėson diēka prej ajeteve Tona, ai i merr ato pėr tallje. Pėr tė tillėt pason njė dėnim shtypės. 

10. Pėrpara tyre e kanė Xhehennemin (qė i pret) dhe nuk do t’u bėjė dobi asgjė ajo qė kanė fituar, e as ndihmėsit qė i adhuruan, pos All-llahut. Ata do tė pėrjetjnė njė dėnim tė madh. 

11. Ky (Kur’ani) ėshtė njė udhėrrėfyes i plotė, e ata qė nuk i pranuan ajetet e Zotit tė tyre, i pret njė dėmim mė i mundimshėm. 

12. All-llahu ėshtė Ai, qė pėr ju e nėnshtroi detin qė me lejen e tij tė lundrojnė anijet nėpėr tė, qė tė kėrkojnė begatitė e tij; ndaj, falėderonie. 

13. Dhe pėr ju nėnshtroi gjithė ē’ka nė qie dhe ē’ka nė tokė, njėmend pėr njerėzit qė mendojnė thellė, nė to ekzistojnė argumete. 

14. Thuaju atyre qė besuan: Le t’ua falin atyre qė nuk presin ndėshkimet e All-llahut (pse nuk besojnė), ashtu qė Ai vetė ta dėnojė njė popull pėr shkak tė veprave qė bėjnė. 

15. Kush bėn vepra tė mira, bėn pėr vete, e kush bėn keq, bėn kundėr vetes, pastaj do tė ktheheni te Zoti juaj. 

16. Ne u patėm dhėnė beni israilėve librin dhe pejgamberllukn dhe aftėsi pėr tė gjykuar nė mes tė njerėzve, i patėm furnizuar ata me tė mira dhe i patėm dalluar nga njerėzit e tjerė. 

17. U patėm dhėnė edhe fakte te qarta pėr ēėshtjen e fesė. Mirėpo, pėr shkak tė zilisė qė kishin ndėrmjet vete, ata u pėrēanė vetėm atėherė kur u erdhi dija qė ta kuptojnė, s’ka dyshim se Zoti yt nė ditėn e kijametit do tė gjykojė nė mes tyre pėr shkaēet e pėrēarjes sė tyre. 

18. Pastaj, Ne tė vumė ty nė njė rrugė tė drejtė tė fesė, pra ti ndiqe atė e mos ndiq dėshirat e atyre qė nuk dinė. 

19. Ata nuk mund tė mbrojnė ty pėr asgjė te All-llahu. Zullumqarėt janė miq tė njėrit-tjetrit, kurse All-llahu ėshtė mbrojtės i besimtarėve tė devotshėm. 

20. Ky (Kur’ani) ėshtė dritė e dijes pėr njerėz, ėshtė udhėzues e mėshirė pėr njė popull qė beson bindshėm. 

21. A menduan ata, tė cilėt vepruan nė tė kėqija, se nė jetėn e tyre dhe nė vdejken e tyre do t’i bėjmė tė barabartė me ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira? Sa i shėmtuar ėshtė gjykimi ti tyre! 

22. All-llahu krijoi edhe qiejt edhe tokėn me njė drejtėsi precize, e pėr t’u shpėrblyer secilit njeri me veprat e veta, atyre nuk u bėhet e padrejtė. 

23. A e ke parė ti (Muhammed) atė qė duke e ditur, dėshirėn e vet e respekton si zot tė vetin, atė All-llahu e ka humbur, ia ka mbyllur tė dėgjuarit dhe zenrėn e tij, i ka vėnė perde mbi tė parit e tij, mė thuaj, pos All-llahut, kush mund ta udhėzojė atė? A nuk merrni mėsim? 

24. Ata edhe thanė: “Nuk ka tjetėr, vetėm se kjo jetė jona nė kėtė botė, po vdesim dhe po lindemi dhe asgjė nuk na shkatėrron tjetėr pos kohės. Ata pėr kėtė nuk dinė asjė, ata vetėm fantazojnė. 

25. E kur atyre u lexohen ajetet Tona, tė qarta ata nuk kanė fakt tjetėr, pos tė thonė: “Nese jeni tė saktė na sillni tė gjallė prindėrit tanė!” 

26. Thuaj: “All-llahu juve ju jep jetėn dhe ju bėn tė vdisni (e jo koha); mandej, do t’ju tubojė nė ditė e gjykimit pėr tė cilėn nuk ka dyshim, por shumica e njerėzve nuk dinė (pėrfuqinė e Zotit). 

27. Sundimi i qiejve e i tokės ėshtė vetėm i All-llahut, e ditėn kur ndodh kijameti, atė ditė mohuesit dėshprohen. 

28. Dhe (atė ditė) e sheh secilin popull thirret te libri i vet (shėnimet e veprave). (U thuhet): “Sot shpėrbleheni me atė qė e keni vepruar”. 

29. Ky ėshtė libri ynė (shėnimet e veprave tuaja) qė dėshmon tė vėrtetėn (tė saktėn), Ne kemi kėrkuar tė shkruhet se ē’vepronit. 

30. Sa u pėrket atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Zoti i tyre i merr ata nė mėshirėn e vet (nė Xhennet), e ai ėshtė shpėtim i madh. 

31. E, sa u pėrket atyre qė nuk besuan (u thuhet): “A nuk ju patėn lexuar argumentet e Mia; e ju bėtė mendjemadhėsi de ishit popull i zhytur nė mėkate!” 

32. Edhe kur u thuhej se premtimi i All-llahut ėshtė dhe se do tė vijė kijameti pėr tė cilin s’ka dyshim, ju thatė: “Ne nuk dimė se ē’ėshtė kijameti, e ne me dyshim menduan pėr te dhe ne nuk jemi tė bindur!” 

33. Dhe u dalin nė shesh tė kėqijat qė i kanė punuar, dhe i pėrfshinė ajo me tė cilėn talleshin. 

34. E u thuhet: “Sot po u lėmė tė harruar, ashtu sikurse ju e harruat takimin e kėsaj dite, vendi juaj ėshtė zjarri, pėr ju nuk ka ndihmėtarė”. 

35. Kėtė (dėnim) pėr shkak se ju u tallėt me ajetet e All-llahut, juve u mashtroi jeta e dynjasė. Sot, pra, nuk do tė nxirreni prej tij (zjarrit), e as nuk kėrkohet qė ata t’i kthehen pendimit tė All-llahut. 

36. Pra, falėnderimi i qoftė vetėm All-llahut, Zotit tė qiejve, Zotit tė tokės, Zotit tė gjithėsisė. 

37. Vetėm Atij i takon lartėmadhėria nė qiej e n tokė dhe Ai ėshtė ngadhėnjyesi, mė i urti.