Part 22

 

31. E kush prej jush i pėrvishet adhurimit tė All-llahut dhe respektimit tė tė dėrguarit tė Tij dhe bėn punė tė mira, asaj do t’i japim shpėrblimin e dyfishtė he pėr tė kemi pėrgatitur furnizim tė kėndshėm. 

32. O gratė e Pejgamberit, ju nuk jeni si asnjė grua tjetėr, nėse keni kujdes e ruheni, andaj mos u llastoni nė tė folur e tė lakmojė ai qė ka sėmundje nė zemrėn e tij, po thuani fjalė tė matura. 

33. Dhe rrini nė shtėpitė tuaja e mos shfaqni bukurinė tuaj si shfaqej nė injorancėn e hershme, falnie namazin , lepnie zeqatin dhe respektonie All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij. All-llahu ka pėr qėllim qė nga ju o familje e shtėpisė (se Pejgamberit) tė largojė ndytėsinė e mėkateve dhe t’ju pastrojė deri nė skaj. 

34. E, pėrkujtonie atė nga ajetet e All-llahut dhe rregullat e fesė qė po u lexohen nė shtėpitė tuaja; vėrtet, All-llahu ėshtė i kujdesshėm dhe i njohur hollėsisht pėr ēdo gjė. 

35. Nuk ka dyshim se pėr myslimanet, besimtarėt e besiamtaret, adhuruesit e adhurueset, tė sinqertit dhe tė sinqertat, durimtarėt dhe durimtaret, tė pėrvuajturit dhe tė pėrvuajturat, sadakdhėnėsit dhe sadakdhėnėset, agjėruesit dhe agjėrueset, ruajtėsit e nderit dhe ruajtėset e nderit, shumė pėrmendėsit e All-llahut e shumė pėrmendėset e All-llahut , All-llahu ka pėrgatitur falje (mėkatesh) dhe shpėrblim tė madh. 

36. Kur All-llahu ka vvendosur pėr njė ēėshtje, ose i dėrguari i Tij, nuk i takon (nuk i lejohet) asnjė besimtari dhe asnjė besimtareje qė nė atė ēėshtje tė tyre personale tė bėjnė ndonjė zgjidhje tjetėrfare. E kush e kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, ai ėshtė larguar shumė larg sė vėrtetės. 

37. (Pėrkujto) Kur i the atij qė All-llahu e kishte shpėrblyer (me besim) e edhe ti i pate bėrė mirė: “Mbaje bashkėshorten tėnde dhe kij frikė na All-llahu!”, e ti e mbaje fshehtė nė veten tėnde atė qė All-llahu do ta zbulojė dhe u frikėsohesh njerėzve, por mė e drejtė ėshtė qė t’i friksohesh All-llahut. E pasi qė Zejdi e kishte vendosur atė qė kishte menduar ndaj saj, Ne ta kurorėzojmė ty atė, e pėr tė mos pasur besimtarėt vėshtirėsi (mėkat) nė martesė me gratė e tė adoptuarėve tė tyre, kur ata heqin dorė prej tyre. E vendimi i All-llahut ėshtė kryer. 

38. Pejgamberit nuk i pėrket kurrnjė qortim pėr atė qė All-llahu e ngarkoi me tė. Ky ishte ligj i All-llahut edhe ndėr ata qė ishin mė parė, e urdhėri i All-llahut ėshtė vendim i kryer. 

39. (ligj i All-llahut ndė) Ata, tė cilėt i kumtojnė shpalljet e All-llahut, i frikėsohen vetėm All-llahut e askujt tjetėr pos Tij, e All-llahu ėshtė mjaft tė jetė llogatitės. 

40. Muhammedi nuk ka qenė babai i asnjėrit prej burrave tuaj por ai ishte i dėrguari i All-llahut dhe vulė e tė gjithė pejgamberėve, e All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send. 

41. O ju qė besuat, pėrkujtoni All-llahun sa mė shpesh. 

42. Dhe madhėronie Atė mėngjes e mbrėmje. 

43. Ai ju mėshiron juve e edhe engjėjt e Tij, e pėr t’ju nxjerrė juve prej errėsirave nė dritė dhe Ai ndaj besimtarėve ėshtė shumė i mėshirues. 

44. Ditėn qė e takojnė Atė (Zotin), pėrshėndetja e tyre ėshtė Selam (paqe) dhe pėr ta ka pėrgatitur shpėrblim tė mirė. 

45. O ti Pejgamber, Ne tė dėrguam ty dėshmues, lajmėtar pėrgėzues e qortues. 

46. Dhe me urdhėrin e All-llahut, thirrės pėr nė rrugėn e Tij dhe pshtarė ndriēues. 

47. E besimtarėve jepu sihariq se prej All-llahut ata kanė dhunti tė madhe. 

48. Mos i dėgjo jobesimtarėt e hipokritėt dhe mos ua vė veshin mundimeve tė tyre ndaj teje, e mbėshtetju All-llahut se All-llahu ėshtė mbrojtje e mjaftueshme. 

49. O ju qė besuat, kur tė keni lidhr kurorė me besimtaret e pastaj i lėshoni ato para se tė keni kontaktuar me to, ju nuk keni tė drejtė tė kėrkoni qė ato tė presin afatin e caktuar (iddetin), po jepniu diēka atyre dhe lironi nė mėnyrė tė njerėzishme. 

50. O ti Pejgamber, Ne tė kemi lejuar gratė, tė cilave u ke dhėnė shpėrblimin e kurorės, dhe ato qė me ndihmėn e Akkahut hynė nė posedimin tėned (robėreshat e luftės) dhe bijat e axhės tėnd, bijat e hallave tua e dajės tėnd, bijat e tezeve tua (tė janė lejuar, pos grave me nuqah dhe tė afėrtat), tė cilat kanė migruar (kanė bėrė hixhret) si ti, dhe njė grua besimtare nėse ajo ja falė veten Pejgamberit dhe nėse Pejgamberi dėshiron tė martohet me tė (njė martesė e tillė pa shpėrblim tė niqahit) duke qenė kjo (rast) vetėm pėr ty e jo edhe pėr besimtarėt. Ne e dimė se ē’u kemi bėrė atyre obligim rreth grave tė tyre dhe rrėth atyre qė i kanė nė pronėsinė e vet, ashtu qė ti tė mos keshė vėshtirėsi, e All-llahu ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues. 

51. Ti je i lirė tė lėshosh atė qė don prej tyre dhe tė mbash pranė vete atė qė don, e edhe tė kėrkosh afrimin e asaj nga e cila ke qenė larguar, dhe nuk ke mėkat. Kjo ėshtė mė sė afėrmi qė ato tė qetėsohen shpirtėrisht e tė mos brangosen dhe tė jenė tė kėnaqura me atė qė ti u ofron tė gjitha atyre. All-llahu e di ēka mbani nė zemrat e tuaja, All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i buti. 

52. Prej tash e mbrapa tyr nuk tė llejohen mė gra (tė tjera) e as nė veend tė tyre tė marrėsh ndonjė tjetėr, po edhe sikur tė mahnit bukuria e tyre, pėrveē atyre qė ike nė posedim (robėreshat), All-llahu ėshtė pėrcjellės ndaj ēdo sendi. 

53. O ju qė besuat, mos hyni nė shtėpitė e Pejgamberit ndryshe vetėm se nėse u lejohet pėr ndonjė ngrėnie e duke mos pritur pėrgatitjen e saj, por kur tė thirreni, atėherė shpėrndahuni, duke mos hyrė nė bisedė me njėri tjetrin, vėrtet kėto (pritja, qėndrimi, biseda) e mundojnė Pejgamberin, por ai turpėrohet prej jush; All-llahu nuk i turpėrohet realitetit. E kur kėrkoni prej tyre (grave tė Pejgamberit) ndonjė send, atė kėrkonie pas perdės, kjo ėshtė mė e pastėr pėr zemrat tuaja dhe tė tyre. Juve nuk u takon ta mundoni tė dėrguarin e All-llahut, e as tė martoheni kurrė me gratė e tij, pas (vdekjes sė) tij. Kėto janė te All-llahu mėkat i madh. 

54. E shprehėt ju haptazi ose fshehtazi ndonjė send, s’ka dyshim se All-llahu ēdo send e di. 

55. Nuk ėshtė mėkat pėr ato (gratė e pambuluara) ndaj etėrve tė tyre, as ndaj djemve tė tyre, as ndaj djemve tė vėllezėrve tė tyre, as ndaj djemve tė motrave tė tyre, as ndaj grave tė tyre, e as ndaj robėreshave tė tyre. E, frikėsohuni (o ju gra) All-llahut, All-llahu ėshtė pranė ēdo sendi. 

56. Ështė e vėrtetė se All-llahu dhe engjėjt e Tij me madhėrim e mėshirojnė Pejgamberin. O ju qė keni besuar, madhėronie pra atė (duke rėnė salavatė) dhe pėrshėndeteni me selam. 

57. E s’ka dyshim se ata janė, tė cilėt e fyejnė All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, ata i ka mallkuar All-llahu nė Dynja e nė Ahiret dhe pėr ta ka pėrgatitur njė dėnim tė dhembshėm. 

58. E ata qė fyejnė besimtarėt dhe besimtaret, pėr ēka ata nuk janė fajtorė, ata kanė ngarkuar veten me shpifje dhe me njė mėkat shumė tė madh. 

59. O ti Pejgamber, thuaju grave tua, bijave tua dhe grave tė besimtarėve le tė vėjnė shamitė (mbulojė) e veta mbi trupin e tyre, pse kj ėshtė mė afėr qė ato tė njihen (se nuk janė rrugaēe) e tė mos ofendohen. All-llahu fal gabimet e kaluara, Ai ėshtė mėshirues. 

60. Po nėse hipokritėt dhe ata qė kanė zemra tė sėmura, dhe ata qė pėrhapin gėnjeshtra nė Medinė, nuk ndalen, Ne bėjmė qė ti tė dominosh mbi ta e pastaj ata nuk do tė jenė fqinj me ty nė tė, vetėm njė kohė tė shkurtėr. 

61. (Do tė jenė) Tė mallkuar, kudo qė tė ndeshen do tė kapen dhe do tė mbyten. 

62. (Ky ėshtė) Ligji i All-llahut edhe ndėr ata qė ishin mė parė, e nė ligjin e All-llahut nuk mund tė gjesh ndryshim. 

63. Njerėzit tė pyesin pėr kijametin (katastrofėn) e ti thuaj: “Pėr atė e di vetėm All-llahu! E, ku mund ta dish ti, ai ndoshta ėshtė afėr!” 

64. All-llahu i ka mallkuar jobesimtarėt dhe pėr ta ka pėrgatitur zjarr tė ndezur fort. 

65. Aty do tė mbesin pėrgjithmonė dhe pėr ta gjejnė kė t’i mbrojė apo t’i ndihmojė. 

66. Ditėn kur fytyrat e tyre do tė pėrmbysen nė zjarr e thonė: “Tė mjerėt ne, ta kishim adhuruar All-llahun e respektuar tė dėrguarin!” 

67. Dhe thonė: “Zoti ynė, ne i dėgjuam udhėheqėsit tanė dhe tė parėt tanė, por ata na shmangėn nga rruga e drejtė”. 

68. Zoti ynė, jepu atyre dėnim tė dyfishtė dhe mallkoj ata si ėshtė mė sė keqi! 

69. O ju qė keni besuar, mos u bėni si ata qė e ofenduan Musain, e All-llahu e pastroi atė nga ajo qė i thanė. Ai te All-llah ishte me famė. 

70. O ju besimtarė, pėmbajuni mėsimeve tė All-llahut dhe thuani fjalė tė drejta. 

71. Ai (All-llahu) iu mundėson tė bėni vepra tė mira, ju shlyen juve mėkatet tuaja, e kush respekton All-llahundhe tė dėrguarin e Tij, ai ka arritur njė sukses tė madh. 

72. Ne u ofruam emanetin (obligimet) qiejve, tokės dhe maleve, e ato nuk deshėn ta marrin pėrsipėr atė, u frikėsuan prej tij, ndėrsa njeriu atė e mori mbi vete; dhe ai i bėri padrejt vetes, dhe ishte padijshėm. 

73. (Njeriu e mori pėr sipėr) Ashtu qė All-llahu tė ndėshkojė hipokritėt dhe hipokritet, idhujtarėt dhe idhujtaret, e tu falė besimtarėve dhe besimtareve. All-llahu ėshtė Ai qė falė shumė dhe ėshtė mėshirues. 

 

34.Suretu Sebe' 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Falėnderimi i takon All-llahut, e tė cilit ėshtė ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė dhe i tėrė falėnderimi i takon Atij nė botėn tjetėr. Ai ėshtė i urti i pėrsosuri nė njohuri. 

2. Ai e di ēka vihet nė tokė dhe ēka del prej saj dhe ēka zbret prej qiellit e ēka ngrihet nė tė; Ai ėshtė Mėshiruesi, Mėkatfalėsi. 

3. E ata qė nuk besuan thanė: “Nuk do tė na vijė neve kijameti!” Thuaj: “Po. psha Zotin tim qė e di tė fshehtėn, pa tjetėr do t’ju vijė ai juve. Atij nuk mund t’i shihet as nė qiell as nė tokė sendi sa grimca, e as mė i vogėl, e as mė i madh, vetėm se janė tė regjistruar nė librin e qartė”. 

4. (Janė tė shėnuar) Qė t’i shpėrblejė ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira. Pėr tė tillėt ka falje dhe furnizim tė mirė. 

5. Ata qė u prėrpoqėn t’i mposhtin faktet Tona, ata do tė kenė njė dėnim tė keq, tė dhėmbshėm. 

6. Ndėrsa atyre qė u ėshtė dhėnė dijenia, e dinė se kjo qė tė ėshtė shpallur ty nga Zoti, shtė e vėrtetė dhe se udhėzon pėr nė rrugėn e Fuqiplotit, tė lavdishmit. 

7. Dhe ata qė nuk besuan thanė: “A doni t’ju trgojmė pėr njė njeri qė do t’ju informojė juve se si, pasi qė (tė vdisni) tė jeni tė copėtuar plotėsisht, ju do tė krijoheni rishtazi? 

8. A ėshtė duke krijuar gėnjeshtėr ndaj All-llahut, apo e ka kapur ēmendia?” Jo, por ata qė nuk besojnė botėn e ardhme, janė tė dėnuar pėrjetė, e tash nė humbje tė pambarim. 

9. A nuk e shohin qiellin e tokėn qė i ka rrethuar ata para dhe prapa? Sikur tė duam, Ne e shafitim tokėn me a ose shembin mbi ta copa nga qielli. S’ka dyshim se nė kėtė ka argumente pėr secilin njeri qė kthen mendjen te Zoti. 

10. Ne i patėm dhėnė Davudit dhuratė tė madhe nga ana e jonė: “O male dhe shpezė, lartėsoni (me tesbih) sė bashku me tė!” Ne ia zbutėm atij edhe hekurin (si brumė). 

11. (I thamė) Puno kėmisha tė plota (nga hekuri) dhe thurri me precizitet ato. Dhe bėni vepra tė mira (o familja e Davudit), se Unė vėzhgoj atė qė ju punoni. 

12. Edhe Sulejmanit ia nėnshtruam erėn qė paraditja (e udhėtimit me tė duke shkuar) ishte sa njė muaj dhe pasditja e saj (nė tė kthyer) sa njė muaj (udhėtimi). I bėmė qė atij t’i rrjedhė burim i remit dhe me urdhėrin e Zotit tė tij, ia nėnshtruam xhinėt qė punonin sipas dėshirės sė tij, e kush largohet prej tyre nga urdhėri Jonė, atij do t’ia shijojmė zjarrin e fortė. 

13. I punonin atij ēka ai dėshironte: pallate tė fortifikuara, skulptura, pjata (tė drunjėta) sikurse rezervuare, enė (kazana) tė palėvizshme. veproni duke falnderuar, o familje e Davudit, e nga robėrit e Mi, pak janė mirėnjohės. 

14. E kur ia caktuam atij vdekjen, askush tjetėr, nuk i njoftoi ata (xhinėt) pėr vdekjen e tij, pėrveē krimbit qė i brejti shkopin e tij, e kur u rrėzua ai, pėr xhinėt u bė e qartė se sikur tė ishin ata qė e dinin tė fshehtėn, nuk do tė vazhdonin tė qėndronin nė mundimin e rėndė. 

15. Populli Sebe pati njė begati nė vendbanimin e vet: kishin nga tė dy anėt kopshte, nga ana e djathtė (e luginės) dhe nga ana e majtė. Hani (u thamė) nga begatitė e Zotit tuaj dhe falėnderonju Atij. Qytet i mirė dhe Zot mėkatfalės. 

16. Po ata i kthyen shpinėn, e Ne e lėshuam kundėr tyre rrjdhėn e pendės dhe dy kopshtet e tyre i shndėrram nė dy kopshte me fruta tė idhėt, drunj tė thatė dhe diēka pak bari tė egėr. 

17. Atė dėnim ua dhamė atyre pėr shkak se nuk besuan, e Ne nuk dėnojmė, pėrveē mohuesit. 

18. Dhe, nė mes tyre dhe mes fshatrave tė bekuara (nė Sham), ju bėmė fshatra tė njėpasnjėshme dhe ju bėmė udhėtim tė parshtatshėm. Udhėtoni tė sigurt nėpėr to natėn dhe ditėn. 

19. Po ata thanė: “Zoti ynė, na i largo udhėtimet tona!” E ashtu e dėmtuan veten dhe i bėmė ata ngjarje tregimesh, i ndamė plotėsisht. Nė kėtė ka argumente pėr secilin durimtar e mirėnjohės. 

20. Nė tė vėrtetė, djalli realizoi mendimin e vet ndaj tyre, ndaj edhe e dėgjuan atė, pėrpos njė grupi besimtarėsh. 

21. E ai (djalli) nuk pati kurrfarė pushteti nda tyre, pėrveē qė (dija e Jonė t dal nė shesh) tė dihet ai qė beson nė botėn tjetėr, prej atij qė ėshtė nė dyshim pėr tė. E Zoti yt ėshtė pėrcjellės ndaj ēdo gjėje. 

22. Thuaj: “Thirrni ata, tė cilėt i menduat pėr zota pos All-llahut!” Ata nuk posedojnė sa njė grimcė as nė qiej e as nė tokė dhe as qė kanė nė to nonjė pjesė, dhe Ai nuk ka prej tyre ndonjė pėrkrahje. 

23. Dhe ndėrmjetėsimi nuk bėn dobi ek Ai, pėrveē atij tė cilit i jep leje, e kur hiqe frika nga zemrat e tyre (tė ndėrmjetėsuesve), ata thonė: “ēka tha Zoti juaj!” (rreth shefatit). Ata (engjėjt e lartė) thonė: “Tė vėrtetėn!” (u dha leje). Ai ėshtė mė i larti, mė i madhi. 

24. Thuaj: “Kush ju furnizon nga qiejt e nga toka?” Thuaj: “All-llahu”. E atėherė, ose ne ose ju jemi nė rrugė tė drejtė, po nė njė humbje tė dukshme! 

25. Thuaj: “Ju nuk jeni pėrgjegjės pėr gabimet tona, e as ne nuk pėrgjigjemi pėr atė qė veproni ju!” 

26. Thuaj: “Zoti ynė n tubon neve dhe juve, e pastaj me drejtėsi gjykon mes nesh, se Ai ėshtė gjykatės i drejtė, i dijshėm. 

27. Thuaj: “M’i tregoni ata (idhuj) qė ia shoqėroni Atij si rivalė!” Jo, kurrsesi nuk ka shok, por Ai ėshtė All-llahu, i gjithfuqishmi, i urti!” 

28. Ne nuk tė dėrguam ty ndryshe vetėm se pėr tė gjithė njerėzit, myzhdedhėnėa dh tėrheqės i vėrejtjes, por shumica e njerėzve nuk e dinė. 

29. E thonė: “Kur ėshtė ai premtim, nėse jeni tė vėrtetė?” 

30. Thuaj: “Ju keni afatin e njė dite qė pėr asnjė moment nuk do tė shtyheni pėr mė vonė, e as nuk do tė nguteni mė para. 

31. Dhe ata qė nuk besuan thanė: “Ne nuk i besojmė kėtij Kur’ani, e as atij qė idhte para tij, (librave tė tjerė)?!” E sikur t’i shihje zullumqarėt kur ė dalin para Zotit tė tyre tė ndalen, kthejnė fjalėn (fyese) njėri-tjerit, atyre qė ishin pari, u thonė: “Sikur tė mos ishit ju, ne do tė kishim qenė besimtarė!” 

32. E ata qė ishin pari, atyre qė kishin qenė tė dobėt u thonė: “A ne ju penguam prej udhėzimit tė drejtė pasi qė u pat ardhur juve? Jo, por ju vetė ishit kriminelė!” 

33. E ata qė kishin qenė tė shtypur, atyre qė ishin krerė u thonin: “Jo, por dredhia juaj natė e ditė (na largoi prej besimit), kur ju na thėrrisnit tė mos e besojmė All-llahun dhe t’i bėjmė Atij shokė. E kur e shohim dėnimin, e fshehin dėshpėrimin e vet dhe Ne u vėmė prangat nė qafat e tyre qė nuk besuan. Ata nuk dėnohen pėr tjetėr pos pėr atė qė punuan. 

34. Ne nuk dėrguam nė asnjė vendbanim ndonjė nga pejgamberėt e qė pasanikėt e tij tė mos i thonin: “Ne nuk i besojmė asaj me ēka jeni dėrguar”. 

35. Ata thoshin: “Ne kemi mė shumė pasuri e fėmijė, e ne nuk do tė jemi tė ndėshkuar”. 

36. Thuaj: “All-llahu ia shumon begatinė atij qė do, e edhe ia pakėson, por shumica e njerėzve nuk dinė”. 

37. Nuk ėshtė pasuria juaj, e as fėmijėt tuaj ajo qė ju afro pranė Nesh, ėshtė vetėm besimi dhe veprat e mira; tė tillėt shpėrblehen shumėfish pėr atė qė vepruan dhe ata janė nė dhoma tė larta tė shpėtuar. 

38. Ndėrsa, ata qė pėrpiqen t’i mposhtin argumentet Tona, tė tillėt janė tė dėnuar. 

39. Thuaj: “S’ka dyshim se Zoti im ėshtė Ai qė jep furnizim tė begatshėm atij qė do nga robėrit e vet dhe Ai ia pakėson atij, e ēkado qė tė jepni, Ai e kompenson atė dhe Ai ėshtė dhuruesi mė i madh. 

40. Dhe, (pėrkujto) ditėn kur i tubon ata tė gjithė e pastaj engjėjve u thotė: “A kėta ishin qė etėm juve u adhuronin?” 

41. Ata (engjėjt) thonė: “I pa tė meta je o i madhėruar! Ti je Zoti ynė, larg asaj qė ata thonė! Por ata kanė qenė qė adhuronin xhinėt (djajtė) dhe shumica sish u besonin atyre”. 

42. E sot pra, Nuk keni gjė nė dorė t’i bėn dobi, as dėnim njėri-tjetrit, dhe atyre qė ishin zullumqarė u themi: “Shijoni dėnimin e zjarrit, tė cilin e konsideruat gėnjeshtėr!” 

43. E kur u lexohen atyre ajetet tonaa tė qarta, ata thoshin: “Ky nuk ėshtė tjetėr vetėm se njeri, i cili dėshiron t’ju shmangė nga ajo qė adhuronin prindėrit tuaj” dhe thoshin: “Ku (Kur’ani) nuk ėshtė tjetėr vetėm se gėnjeshtėr e trilluar!” Madje, ata qė nuk besuan tė vėrteėn, pasi ajo u erdhi, i thanė: “Kjo (Muhammed, feja islame, Kur’ani) nuk ėshtė tjetėr vetėm se maxhi e qartė!” 

44. Po Ne nuk kemi u dhėnė atyre ndonjė libėr qė tė mėsojnė dhe as nuk dėrguam te ata ndonjė pejgamber para teje (pra ata nuk dinė si ėshtė pejgamberi as si ėshtė shpallja). 

45. Edhe ata qė ishin para kėtyre (kurejshitėve) patėn pėrgėnjeshtruar, dhe kėta nuk kanė (kurejshitėt) as njė tė dhjetėn e asaj, qė Ne u patėm dhėnė atyre, e konsideruan rrenacakė tė dėrguarit e Mi, ja si ishte dėnimi Im. 

46. Thuaj: “Unė ju kėshilloj vetėm me njė gjė: Pėr hir tė All-llahut tė angazhoheni sinqerisht dy nga dy ose njė nga njė, e pastaj tė mendoni thellė (qė ta kuptoni) se shoku juaj (Muhammedi) nuk ka ndonjė ēmendje. Ai nuk ėshtė tjetėr vetėm t’ju tėrheqė vėrejtjen pėr njė dėnim tė ashpėr (nėse nuk besoni)”. 

47. Thuaj “Unė nuk kėrkova prej jush ndonjė shpėrblim, nėse kam kėrkuar, ai le tė, mbetet juve, shpėrbilmi ėshtė vetėm prej All-llahut, e Ai ėshtė dėshmitarė pėr ēdo send”. 

48. Thuaj: “Zoti im, Njohės i tė fshehtave, sjell tė vėrtetėn”. 

49. Thuaj: “Erdhi e vėrteta, e kota u zhduk pa fillim dhe pa kthim!” 

50. Thuaj: “Nėse unė kam humbur, atėherė e keqja e humbjes ėshtė vetėm nė dėm timin, e nėse e kam gjetur tė vėrtetėn, atėherė ajo ėshtė me ndihmėn e Zotit tim; Ai ėshtė dėgjues, i afėrt!” 

51. E sikur t’i shohėsh ata kur i kap frika e nuk kanė shpėtim ehe tė kapen prej njė vendi afėr (do tė shihje tmerr tė madh). 

52. Dhe thonė: “Ne i kemi besuar atij (Kur’anit, Muhammedit)!” Po si arrijnė ata beimin prej sė largu? 

53. Kur ata mė parė e mohuan atė dhe prej sė largu thoshin me hamendje (s’ka ringjallje, s’ka pėrgjegjėsi etj. ). 

54. Dhe ndėrhyhet (ndėrhyn All-llahu) ndėrmjet tyre dhe ndėrmjet asaj qė dėshirojnė ata, ashtu sikurse ėshtė vepruar me parė me tė ngjashmit e tyre (partinė e tyre); vėrtet, ata ishin ė njė dyshim tė fortė. 

 

35.Suretu Fatir 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Falėnderimi i qoftė Allauht, Krijuesit tė qiejve e tokės Sajuesit tė engjėjve me mga dy palė, tri palė e katėr krahė, ndėrmjetsues (nė mes Tij dhe pejgamberėve). Ai shton nė krijimin atė qė do, vėrtet, All-llahu ka fuqi pėr ēdo send. 

2. Atė qė All-llahu ua dhuron njerėzve nga mėshira e Tij, nuk ka kush qė mund ta pengojnė, e atė qė Ai e ndal, nuk ka kush qė mund ta lirojė pos Tij; Ai ėshtė ngadhnjyesi, i gjithdijshmi. 

3. O ju njerėz, ruani me mirėnjohje tė mirat qė All-llahu u dhuroi! A ka ndonjė zot tjetėr qė u furnizon juve nga qielli e toka? Nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, e si pra, e ktheni shpinėn? 

4. Po, nėse ty tė konsiderojnė rrenacak, edhe tė dėrguarit para teje kanė qenė tė pėrgėnjeshtruar, po vetėm te All-llahu kthehen ēėshtjet. 

5. O ju njerėz, s’ka dyshim se premtimi i All-llahut ėshtė i vėrtetė, pra tė mos u mashtrojė juve jeta e kėsaj bote dhe tė mos u mashtrojė juve ndaj All-llahut ai i mashtruari (shejtani). 

6. Djalli ėshtė armik i juaji, pra edhe ju konsideronie armik, ai e thėrret atė grupin e vet, vetėm pėr t’i bėrė banues tė zjarrit. 

7. Ata qė nuk besuan, kanė njė dėnim tė ashpėr, e ata qė besuan dhe bėn vepra tė mira, ata kanė falje (tė mėkateve) dhe shpėrblilm tė madh). 

8. A atij qė vepra e vet e keqe i ėshtė hijeshuar dhe e sheh si tė mirė (a ėshtė i njejtė me atė qė i largohet asaj)? Nė tė vėrtetė, All-llahu e largon nga e vėrteta atė qė do dhe Ai e udhėzon atė qė do, andaj ti (Muhammed) mos shkatėrro veten me dėshpėrim pėr ta, All-llahu e di shumė mirė atė qė bėjnė ata. 

9. All-llahu ėshtė Ai qė i lėshon erėrat, e ato i lėkundin retė dhe Ne i derdhim ato nė njė vend tė thatė dhe me atė ujitje e ngjallim tokėn pas vdekjes sė saj. Ja, kėshtu ėshtė ringjallja. 

10. Kush e dėshiron krenarinė (le ta dijė) e tėrė krenaria i takon All-llahut (pra le tė kėrkojė prej Tij), te Ai ngritet fjala e mirė (besimi) dhe veprimi i mirė, e Ai i pranon. E ata qė pėrgatitin dredhira tė kėqia, pėr ata ėshtė njė dėnim i rėndė dhe dredhia e tyre ėshtė e zhdukur. 

11. All-llahu ju krijoi prej dheu, mandej prej njė pike uji, e pastaj ju bėri ēift. E asnjė femėr nuk bart e as nuk lind ndryshe, vetėm se me dijen e Tij, dhe nuk i jepet kujt tė jetojė gjatė ose t’i shkurtohet jeta e tij, vetėm se ajo ėshtė e shėnuar nė Libėr (Lehvi mahvudh), e kjo pėr All-llahun ėshtė e lehtė. 

12. E nuk janė tė njejtė dy dete; ky i ėmbėl shuan etjen dhe pirja e tij ėshtė e lehtė, e ky tjetri i njelmėt djeg. E prej secili ju hani mish tė freskėt, nxirrni stoli qė i bani; e, i sheh anijet se si ēajnė ujin pėr tė kėrkuar tė mirat e Tij. Ashtu qė ju falėnderoni. 

13. Ai ėshtė qė zgjat natėn nė pjesė tė ditės dhe zgjat ditėn nė pjesė tė natės, i nėnshtroi diellin dhe hėnė qė secili lėviz (udhėton) deri nė afatin e caktuar. Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, i tėrė sundimin ėshtė i Tij, e ata qė i lutni nė vend tė Tij, nuk posedojnė as sa njė cipė (e hurmave, fije). 

14. Nėse ata i thėritni, ata nuk dėgjojnė thirrjen tuaj, po tė zėmė se dėgjojnė nuk mund t’ju pėrgjigjen juve nė ditėn e kijametit, ata do tė mohojnė adhurimin tuaj ndaj tyre. E kush nuk tė informon ty si i Dijshmi (All-llahu). 

15. O ju njerėz, ju keni nevojė All-llahun e All-llahu nuk ka nevojė pėr ju; Ai ėshtė i falėnderuari. 

16. Po tė dojė Ai, juve ju zhduk e sjellė krijesė tė re. 

17. E pėr All-llahun ajo nuk ėshtė e vėshtirė. 

18. dhe asnjė mėkatar nuk do tė bartė mėkatin e tjetėrit, po edhe nėse mėkatarin thėrret ndonjė pėr t’ia bartur atė, ajo nuk do t’i bartet atij, edhe nėse (ai qė thėrret) ėshtė i afėrt i tij. Ti mund t’ua tėrhequr vėrejtjen vetėm atyre qė i kanė frikėn Zotit tė tyre edhe pse nuk shohin dhe qė e falin namazin. E kush pastron veten, ai ka bėrė pastrimin pėr tė mirėn e vet, se vetėm te All-llahu ėshtė e ardhmja. 

19. Nuk janė tė barabartė i verbėri dhe ai qė sheh. 

20. Dhe as errėsirat e drita. 

21. E as hija me vapėn. 

22. E nuk janė tė njejtė as tė gjallit e tė vdekurit, All-llahu bėn tė dėgjojė atė qė do, e ti nuk mund tė bėsh tė dėgjojė ai qė ėshtė nė varr. 

23. Ti nuk je tjetėr vetėm i dėrguar qė tėrheq vėrejtjen. 

24. Ne tė dėrguam ty me atė qė ėshtė e vėrtetė, lajmgėzues e qortues, e nuk pati asnjė nga popujt qė nuk pati tė dėrguar. 

25. Edhe nėse tė pėrgėnjeshtrojnė ty, pėrgėnjeshtruan edhe ata qė ishin para tyre, qė atyre u patėn ardhur argumente tė qarta, me broshura dhe me Libėr tė ndritshėm. 

26. Pastaj (pasi refuzuan) i shkatėrrova ata qė nuk besuan, e sa i tmershėm ishte ndėshkimi Im! 

27. A nuk e sheh se All-llahu lėshon nga qielli ujė, e Ne nxjerrim me tė fruta, ngjyra e tė cilave ėshtė e ndryshme, e edhe nėpėr kodra ka vija tė bardha e tė kuqe ngjyrash tė ndryshme, e ka edhe shumė tė zeza. 

28. Edhe nga njerėzit, nga gjallesat, nga kafshėt po ashtu ka tė ngjyrave tė ndryshme. Po All-llahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij, vetėm dijetarėt, All-llahu ėshtė mbi gjithēka ėshtė mėkatfalės. 

29. Ata qė lexojnė librin e All-llahut, e falin namazin dhe nga begatitė qė Ne u kemi dhėnė japin fshehtazi e haptazi, ata e shpresojnė nė njė fitim qė kurrė nuk humbet. 

30. Qė Ai (All-llahu) do t’ju plotėsojė shpėrblimin e tyre, e edhe do t’ju shtojė nga mirėsia e Tij, vėrtet Ai ėshtė mėkatfalės dhe shumė dhe shumė mirėnjohės. 

31. Dhe ajo qė Ne tė shpallėm ty nga libri, ėshtė e vėrtetė e saktė, ė vėrteton edhe pėr ato qė ishin para tij. Vėetet, All-llahu ėshtė hollėsisht i njohur ndaj robėrve tė vet, isheh tė gjitha. 

32. Pastaj Ne u lamė nė trashėgim librin robėrve Tanė qė Ne i kemi zgjedhur; e prej tyre ka qė janė dėmtues tė vetėvetės, ka qė janė mesatarė, e ka prej tyre qė janė mė ndihmėn e All-llahut, tė parėt nė punė tė mira, kjo ėshtė ajo mirėsia e madhe. 

33. Xhennetet e Adnit janė qė do tė hyjnė nė to, aty do tė stollisen me rrethdorėza nga ari e margaritari, e petkat e tyre janė tė mėndafshta. 

34. E ata thonė: “Falėnderuar qoftė All-llahu qė largoi prej nesh brengat; vėrtet, Zoti ynė ėshtė qė falė shumė dhe ėshtė bamirės. 

35. I cili nga mirėsia e Tij na vendosi nė vendin e pėrjetshėm, ku nukk do tė na prekė ndonjė mundim fizik dhe ku nuk na prek ndonjė molisje. 

36. Po pėr ata qė nuk besuan ėshtė zjarri i Xhehennemit. Ata as nuk gjykohen qė tė vdesin (tė rehatohen) e as nuk u lehtėsohe ndėshkimi. Kėshtu e ndėshkojmė secilin qė ėshtė shumė i pabesim. 

37. Dhe ata do tė klithin aty: “O Zot ynė, nxirrna e tė bėjmė vepra tė mira, e jo si ato qė i bėnim!” Po a nuk u dhamė juve jetė aq sa qė ai ka dashur tė mendojė, ka mundur tė mendojė gjatė asaj kohe, madje juve u ka ardhur edhe pejgamberi, pra shijoni, se pėr zullumqarėt nuk ka ndonjė ndihmėtar. 

38. Nuk ka dyshim, se All-llahu e di tė fshehtėn e qiejve e tė tokės dhe Ai ėshtė qė e di se ēka mbajnė gjoksat. 

39. Ai ėshtė qė juve ju bėri zėvendėsues nė Tokė, e kush nuk besoi tė keqen e mosbesimit e ka kundėr vetes; dhe mosbesimi i jobesimtarėve nuk u shton tjetėr te Zoti i tyre vetėm se urrejtje tė fortė dhe jobesimtarėve nuk u shton tjetėr, mosbesimi i tyre vetėm se dėshpėrim. 

40. Thuaj: “Mė tregoni pėr zotat tuaj qė i adhuroni pos All-llahut, mė bėni tė shohė se ē’krijuan ata nė tokė; a mos kanė pjesė ata nė qiej, a mos u kemi dhėnė atyre ndonjė libėr, e ata kanė argument nė tė?” Jo, por mizorėt nuk i premtojnė njėri-tjetrit diēka tjetėr vetėm se mashtrim. 

41. All-llahu i mban qiejt dhe tokėn qė tė mos zhduken, e nėse zhduken, s’ka askush pos Tij qė mund t’i mbajė; Ai ėshtė qė nuk ngutet, ėshtė qė falė. 

42. Ata me betimin mė tė fortė tė tyre janė betuar nė All-llahun se, nėse u vjen atyre ndonjė pejgamber, do tė jenė mė tė udhėzuarit (mė besimtarėt) nga njeri i atyre popujve (jahudi ose i krishterė), e kur u erdh atyre pejgamberi, atyre nuk u shtoi tjetėr vetėm se largim. 

43. (Largim) Pėr shkak tė mendjemadhėsisė dhe dredhisė sė keqe, por dredhia e keqe nuk godit tjetėr vetėm ata qė kurdisėn. Pra ata nuk janė duke pritur tjetėr vetėm gjurmėt e tė parėve, e nė ligjin e All-llahut kurrė nuk do tė hasėsh devijim. 

44. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė sohin se si ishte pėrfundimi i atyre qė ishin para tyre, ndonėse ata ishin edhe mė tė fuqishėm. All-llahu nuk ėshtė i tillė qė ndonjė send nė qiej e as nė tokė tė mund ta bėjė tė paaftė Atė; Ai ėshtė i dijshėm, i fuqishėm. 

45. E sikur All-llahu t’i kapte njerėzit sipas veprave (tė kėqia) tė tyre, nuk doheut asnjė gjallesė, por Ai i afatizon deri nė momentin e caktuar, e kur tė vijė afati i tyre, s’ka dyshim se All-llahu i ka parasysh robėrit e vet. 

 

36.Suretu Ja-Sin 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ja, Sinė! 

2. Pasha Kur’anin e pacenueshėm nė urtėsinė e tij tė lartė. 

3. S’ka dyshim se ti (Muhammed) je prej tė dėrguarve. 

4. Je nė njė rrugė tė drejtė. 

5. (Kur’ani ėshtė) Zbritje e plotfuqishmit, e Mėshiruesit. 

6. Pėr t’ia tėrhequr njė populli, qė tė parėt e tyre nuk u ėshtė tėrhequr, e pėr atė shkak ata janė tė hutuar. 

7. Pėr Zotin tashmė ka marrė fund (thėnia) shumicės sė tyre, andaj ata edhe nuk besojnė. 

8. Ne u kemi varė nė qafat e tyre pranga e ato u arrijnė deri nė nofulla, andaj ata mbesin me koka lart. 

9. Ne u kemi vėnė edhe para tyre pendė edhe mbrapa tyre pendė dhe ua kemi mbuluar sytė, prandaj ata nuk shohin. 

10. Dhe pėr ata ėshtė e njejtė, a ua tėrhoqe vėrejtjen a nuk ua tėrhoqe, ata nuk besojnė. 

11. Ti ia tėrheq vėrejtjen vetėm atij qė e pėrvetson Kur’anin dhe i frikėsohet Mėshiruesit dhe kur ėshtė vetėm (i papashėm prej njerėzve), pra jepi myzhde atij prė falje dhe shpėrblim tė mirė. 

12. Vėrtet, Ne i ngjallim tė vdekurit dhe i shkruajmė veprat; gjurmėt e tyre dhe ēdo gjė kemi regjistruar nė librin e ruajtur (lehvi mahvudh). 

13. Pėrmendju atyre njė shembull tė banorėve tė fshatit, kur atyre u patė ardhur tė dėrguarit. 

14. Kur Ne dėrguam te ata dy, e ata i pėrgėnjeshtruan qė tė dy, atėherė i pėrforcum me njė tė tretė dhe u thanė: “Ne jemi tė dėrguar te ju. 

15. Ata (fshatarėt) thanė: “Ju nuk jeni tjetėr, vetėm se njerėz sikurse ne dhe se All-llahu nuk u ka shpallur asgjė; ju nuk jeni tjetėr vetėm se rrenacakė. 

16. Ata thanė: “Zoti ynė e di se me tė vėrtetė ne jemi tė dėrguar te ju. 

17. Dhe nuk jemi tė aobliguar pėr tjetėr, pėrveē t’ju kumtojmė ashtu qartė. 

18. Ata (fshatarėt) thanė: “Ne parandiejmė kob me ju dhe nėse nuk tėrhiqeni, ne do t’ju gyrėzojmė dhe do tė pėrjetoni ndėshkim tė idhėt prej nesh. 

19. Ata (tė dėrguarit) thanė: “Fati i keq ėshtė i juaji, a pse u kėshilluat, a (na kėrcėnoheni)? Jo, por ju jeni popull i shfrenuar!” 

20. Dhe prej skajit mė tė largėt tė qytetit erdhi njė njeri qėngutej e tha: “O populli im, dėgjoni tė dėrguarit!” 

21. Dėgjoni atė qė nuk kėrkon prej jush ndonjė shpėrblim dhe janė udhėrrėfyes! 

22. E, ē’kam unė qė tė mos e adhuroj atė qė mė krijoi dhe, te Ai ktheheni. 

23. A mos do tė pranoj zota tjerė pos Tij, e nėse do Mėshiruesi tė mė godasė me ndonjė tė keqe, ndėrmjetėsimi i tyre nuk do tė mė vlejė asgjė,e as qė do tė mė shpėtjnė. 

24. Unė do tė jem atėherė nė njė humbje tė hapėt. 

25. Unė i kam besuar Zotit tuaj, pra mė dėgjoni!” 

26. Atij i ėshtė thėnė: “Hyn nė Xhennet! e ai tha: “Ah, sikur ta dinte populli im, 

27. pėr ēka mė fali Zoti im dhe mė bėri prej tė nderuarve!”