Part 13

 

53. Unė nuk e shfajsoj veten time, pse epshi ėshtė shumė nxitės pėr tė keqen, pėrveq atė qė ka mėshiruar Zoti im, se Zoti im ėshtė qė fal e mėshiron shumė. 

54. Mbreti tha: “Me sillni muaatė, theshtė ta veēoj pėr veten time!” (ia sollėn Jusufin) E pasi qė bisedoi me tė tha: “Tash ti ke pozitė dhe je i besueshėm”. 

55. Ai (Jusufi) tha: “Mė cakto mua pėrggjegjės tė depove tė vendit, unė jam besnik i dijshėm”. 

56. Dhe kėshtu Ne Jusufit i dhamė pozitė nė vend (nė Egjipt) zinte vend aty ku dėshironte. Ne e pajisim me tė mira tona atė qė duam, e Ne nuk ua humbim shpėrblimin punėmirėve. 

57. Po shpėrblimi i botės tjetėr, gjithsesi ėshtė shumė mė i mirė pėr ata qė besuan dhe ata qė u frikėsuan dhe u ruajtėn. 

58. Dhe (pas njė kohe) vijnė vėllezėrit e Jusufit e hynė te ai, e ai i njohti, ndėrsa ata nuk e njihnin. 

59. E pasi i furnizoi me tė gjithė artikujt e nevojshėm (me barė drithi pėr tė cilin kishin ardhur, etj. ), u tha: “Mė sillni njė vėlla tuajin qė keni nga baba, a nuk e vėreni se unė vėrtet u plotėsoj barrėn (peshojėn) dhe se unė jam mikėpritėsi mė mirė!” 

60. E nėse nuk ma sillni atė (vėllaun), Ju nuk do tė merrni te unė barė drithi (pėr ushqim), e as mos iu afroni (vendit tim). 

61. Ata thanė: “Ne do tė pėrpiqemi pėr tė (pėr ta marrė) te babai i tij dhe gjithsesi ne do tė bėjmė atė!” 

62. Ai (Jusufi) djelmoshave tė tij shėrbėtorė tė tij u tha: “Vėnie mallin e tyre (barrėn qė kishin sjellė pėr tė blerė drith) nė barrėt e tyre, ashtu qė kur tė kėthehen te familja e tyre (t’i hapin barrėt) ta njohin, e ndoshta do tė kthehen sėrish te na”. 

63. E kur u kthye te babai i tyre thanė: “O baba ynė, po na ndalohet barra (drithi), lejonie tė vijė me ne vėllau ynė (Binjamini) qė tė marrim ushqim, e ne do tė ruajmė atė (nga ēdo e keqe)”. 

64. Ai (Jakubi) tha: “A t’u besoj pėr kėtė sikurse u besova mė parė pėr vėllain e tij (Jusufin), po All-llahu ėshtė mbrojtėsi mė i mirė dhe Ai i mėshiruesve”. 

65. E kur i hapėn barrėt e tyre, e gjetėn mallin e tyre qė iu ishte kthyer dhe thanė: “O ati ynė, ēka duam mė tepėr, qe ky ėshtė malli ynė qė na u kthye, do tė furnizojmė me drith familjen tonė, do ta ruajmė vėllain tonė dhe do ta shtojmė njė barrė deveje, e kjo ėshtė sasi e lehtė (pėr sundimtarin)”. 

66. Ai (Jakubi) tha: “Unė kurrsesi nuk e dėrgoj atė me ju, derisa tė mė jepni besėn (e fortė) nė All-llahun, se gjithsesi do tė ma ktheni atė mua, pėrveē nėse u diktojnė rrethanat e nuk mundeni”. E kur ata ia dhanė besėn (u betuan), ai tha: “All-llahu ėshtė garantues pėr kėtė qė e thamė”. 

67. Po ai (Jakubi) tha: “O bijtė e mij, mos hyni (nė Egjipt) pėr njė derė, po hyni nėpėr dyer tė ndryshme. Unė nuk mund tė largoj prej jush asnjė send nga caktimi i All-llahut, vendimi nuk ėshtė i tjetėrkujt vetėm i All-llahut, vetėm Atij iu kam mbėshtetur dhe vetėm Atij le t’i mbėshteten ata qė besuan. 

68. Dhe ata hynė ashtu si porositi babai i tyre, po ajo nuk ishte gjė qė do t’u ndihmonte asgjė nga caktimi i All-llahut, pėrveē njė dėshirė tė Jakubit qė e kishte nė vete dhe kreu. Po ai (Jakubi) ishte i dijshėm pėr te, ngase Ne e kemi mėsuar pėr atė, por shumica e njerėzve nuk e dinė. 

69. E kur hynė te Jusufi, aii (Jusufi) e afroi pranė vete vėllain e vet (Binjaminin) dhe tha: “Unė jam vėllai yt, e ti mos u pikėllo pėr atė qė ata vepruan!” 

70. E kur i pajisi ata me pajimet e tyre e vuri tasin (gotėn) nė barrėn e vėllait tė vet, e pastaj njė thirės thirri: “O ju devexhinj, ju jeni vjedhės!” 

71. U kthyen (devexhinjtė) dhe thanė: “ēka keni humbur?” 

72. (shėrbėtorėt e sundimtarit) Thanė: “Kemi humbur tasin e sunduesit, e kush e sjell atė (tasin), ka (shpėrblim) njė barrė deveje (drith). Unė vetė jam pėr kėtė garantues!” 

73. Ata (vėllezėrit e Jusufit) thanė: “Pasha All-llahun, ju e dini se ne nuk kemi ardhur pėr tė bėrė shkatėrrime nė tokė dhe nuk jemi vjedhės!” 

74. (shėrbėtorėt) Thanė: “Nėse jeni gėnjeshtarė, ēfarė duhet tė jetė ndėshkimi i atij (qė ka vjedhur)?” 

75. Vėllezėrit thanė: “Dėnimi i tij ėshtė, vetė ai (tė robėrohet) nė barrėn e tė cilit gjendet. Kėshtu ne i dėnojmė tė padrejtit!” 

76. Dhe filloi (kontrollimi) nė barrėt e tyre, pėrpara barrės sė vėllait tė vet, e pastaj e nxorri atė (tasin) nga barra e vėllait tė vet. Kėshtu Ne e mėsuam tė planifikojė Jusufi. Sipas ligjit tė mbretit, atij (Jusufit) nuk i takonte ta ndalte (peng) vėllain e vet, pėrveē kur ėshtė dėshira e All-llahut. Atė qė duam Ne e lartėsojmė shumė nė dituri, e mbi secilin tė dijshėm ka edhe mė tė dijhėm. 

77. (vėllezėrit) Thanė: “Nė pastė vjedhur ky, ka pasė vjedhur mė parė njė vėlla i tij. Jusufi kėtė e mbajti fshehtė nė vete e nuk ua zbuloi atyre dhe tha: “Ju jeni nė pozitė mė tė keqe (kėtė e tha me vetvete e jo atyre), All-llahu e di mė mirė pėr atė qė trilloni. 

78. Ata thanė: “O zotėri, ai ka njė babė shumė tė vjetėr, pra , nė vend tė tij na merr njėrin prej nesh. Bėnė kėtė tė mirė se ti je prej atyre qė bėjnė mirė! 

79. Ai (Jusufi) tha: “All-llahu na ruajt, tė marrim tjetėr pos atij te i cili e kemi gjetur teshėn tonė, ne atėherė do tė jemi tė padrejtė!” 

80. E kur e humbėn shpresėn prej tij, u veēuan pėr t’u konsultuar. Mė i maddhi i tyre tha: “A nuk e dini qė babi juaj ka marrė prej jush besėn nė All-llahun, e mė parė ēafrė padrejtėsie keni bėrė ndaj Jusufit?” Unė pra nuk ndahem kurrė prej kėsaj toke (tė Egjiptit) deri qė tė mė lejojė babai im, ose tė vendosė All-llahu (mirė) pėr mua, e Ai ėshtė gjykatės mė i drejtė. 

81. Ju kthehuni te babai juaj dhe thuani: “O at ynė, djali yt vodhi, ne dėshmojmė vetėm pėr atė qė dijmė, e pėr tė fshehtėn ne nuk ishim roje!” 

82. Ti dėrgo e pyeti (banorėt nė) qytetin ku ishim ne, po ashtu edhe (ata me) karavanin me tė cilin kemi ardhur. Ne jemi tė drejtė (ē’tė themi). 

83. Ai (Jakubi) tha: “Jo, ēėshtjen ua lehtėsoi epshi juaj, (mua nuk mė ka mbetur tjetėr) Durimi i mirė, shpresė qė All-llahu do tė m’i sjellė tė gjithė; Ai ėshtė mė i dijshmi, mė i urti!” 

84. Dhe, ua ktheu shpinėn e tha: “O dėshprim i imi pėr Jusufin, hde nga pikėllimi iu zbardhėn tė dy sytė, po i pėrmbajtur (nga pikėllimi). 

85. Ata thanė: “Pėr All-llahun ti vazhdimisht e pėrkujton Jusufin derisa do tė sėmuresh rėndė, e tė shkatėrrohesh”. 

86. Ai (Jakubi) tha: “Unė hidhėrimin tim dhe pikėllimin tim, ia parashtroj All-llahut, e unė di pėr All-llahun atė qė ju nuk e dini”. 

87. (Jakubi u tha tė bijėve tė vet) O bijtė e mi, shkoni dhe hulumtoni (nė Egjipt) pėr Jusufin dhe vėllain e tij, e mos e humbni shpresėn nga mėshira e All-llahit, pse vetėm populli jobesimtarė e humb shpresėn nė All-llahun. 

88. (shkuan) E kur hynė te ai i thanė: “O ti zotėri, neve dhe familjen tonė na ka goditur skamje e vėshtirė, e kemi ardhur me njė mall tė vjetėr, e ti pra na mbush masėn (barrėn) dhe na dhuro, All-llahu i shpėrblen ata qė dhurojnė”. 

89. Ai (Jusufi) tha: “A e dini ēka keni bėrė me Jusufin dhe vėlain e tij, kur ishit injorantė?” 

90. Ata thanė: “A ti je vetė Jusufi?” Ai tha: “Unė jam Jusufi, e ky ėshtė vėllai im, All-llahu na dhuroi shpėtim, pse ai qė ruhet dhe bėn durim, s’ka dyshim All-llahu nuk e humb shpėrblimin e punėmirėve”. 

91. Ata thanė: “Pasha All-llahun, ėshtė e vėrtetė se All-llahu tė ka lartėsuar mbi ne, kurse ne vėrtet ishim fajtorė!” 

92. Ai tha: “Sot nuk ka qortim kundėr jush, All-llahu ju faltė juve; Ai ėshtė mė mėshirues i mėshiruesve! 

93. Ju shkoni me kėtė kėmishėn time, dhe hidhnia atė babit tim nė fytyrė, e atij do t’i kthehen tė pamėt, e pastaj ejani te unė me tėrė familjen time”. 

94. (u nisėn) Dhe posa u ndanė devet (prej qytetit), i ati i tyre tha: “Po e ndiej erėn e Jusufit, mos mė konsideroni tė matufosur. ” (kėtė ia tha familjes sė vet nė Palestinė). 

95. Ata (qė ishin prezent) thanė: “Pėr All-llahun ti vėrtet qėmoti nė humbje”. 

96. E kur erdhi myzhdexhiu, ia vuri atė (kėmishėn) mbi fytyrėn e tij, atij iu kthye tė pamėt dhe tha: “A nuk ju thashė se unė di nga All-llahu ēka ju nuk dini?” 

97. Ata thanė: “O baba ynė, lutu pėr neve tė na falen mėkatet tona, se me tė vėrtetė kemi qenė fajtorė!” 

98. “Mė vonė do tė kėrkoj Zotit tim faljen tuaj”, tha ai (Jakubi), se vėrtet, Ai ėshtė qė falė, ėshtė mėshirues. 

99. (E morėn familjen dhe shkuan) e kur hynė te Jusufi, ai i afroi ngat vete tė dy prindėrit r tij dhe tha: “Me dėshirėn e All-llahut hyni nė Egjipt tė sigury!” 

100. Dhe ai tė dy prindėrit e vet i mori lart nė fron (i uli pranė vete), e ata iu pėrulėn atij, e ai tha: “O ati im, kjo ėshtė domethėnia e ėndėrreės sime tė mėparshme. Zoti im kėtė tanimė e bėri realitet, e mua mė dhuroi mirėsi kur mė nxorri prej burgut, e juve u solli ngs fshati pasi djalli pat futur pėrēarje ndėrmjet meje dhe vėllezėrve tė mij. Zoti, im me mjeshtri e butėsi realizon dėshirėn e vet pėr ēka don, vėrtet Ai ėshtė mė i dijshmi, i urti. 

101. (Pasi iu plotėsua dėshira Jusufit tha) Zoti im, Ti mė ke dhėnė mua pushtet, mė mėsove mua komentin e ėndėrrave; o Krijues i qiejve e i tokės, Ti je kujdestar imi nė dynja e nė Ahiret, mė bėn tė vdes mysliman dhe mė bashko me tė mirėt!” 

102. Kėto janė nga ato lajme tė panjohura, e Ne po t’i shpallim ty (Muhammed), se ti nuk ke qenė pranė tyre kur ata vendosėn ēėshtjen e tyre (hudhjen e Jusufit nė bunar etj. ) dhe kur bėnin dredhi. 

103. Po ti edhe pse lakmon (pėr besimin e tyre), shumica e njerėzve nuk do tė besojnė. 

104. Megjithatė qė ti nuk kėrkon prej tyre ndonjė pėr tė (pėr kėshillė e udhėzim). Ai (Kur’ani) nuk ėshtė tjetėr vetėm se kėshillė pėr mbarė njerėzit. 

105. Sa e sa argumente ka nė qiej e nė tokė, tė cilėt i shohin, por ata nuk i vėshtrojnė fare. 

106. Dhe shumica e tyre nuk beson ndryshe All-llahun, vetėm se duke i shoqėruar (zota tė tjerė). 

107. A mos janė siguruar ata prej dėnimit qė mund t’u vijė nga All-llahu e t’i mbulojė, ose befas duke mos hetuar fare t’u vijė katastrofa e pėrgjithshme. 

108. Thuaj: “Kjo ėshtė rruga ime, e vėnė nė fakte tė qarta, e qė unė dhe ai qė vjen pas meje. Larg tė metave ėshtė All-llahu, e unė nuk jam nga idhujtarėt. ” 

109. Ne nuk dėrguam para teje vetėm se burra nga banuesit e qyteteve, tė cilėt i pajisėm me shpallje. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė shihnin se si ishte pėrfundimi i atyre qė ishin mė parė? E s’ka dyshim se jeta e botės sė ardhshme ėshtė shumė mė e dobishme pėr ata, tė cilėt janė ruajtur; a nuk mendoni? 

110. (nuk dėrguam tjetėr vetėm burra e ndihma u vonua) Derisa tė dėrguarit gati e humbnin shpresėn (se do t’i besojė populli), dhe menduan se u pėrgėnjeshtruan (pse ende nuk i kapi dėninmi), e atėherė u erdhi atyre (tėdėrguarve) ndihma Jonė. Ne i shpėtuan atė qė dashtėm. E dėnimi Ynė kundėr popullit idhujtarė nuk zbrapset. 

111. Ne tregimet e tyre (tė dėrguarve dhe tė Jusufit me vėllezėr) pati mėsime e pėrvojė pėr tė zotėt e mendjes. Ai (Kur’ani) nuk ėshtė bisedė e trilluar, por vėrtetues i asaj qė ishte mė parė (librave tė shenjta) dhe sqarues i ēdo sendi, e edhe udhėrrėfyes e mėshirė pėr njė popull qė beson. 

 

13.Suretu Er-Rra'd 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Elif, Lamė, Mimė, Ra. Kėto ajete tė kėsaj kaptine dhe e tėrė ajo qė t’u shpall ty nga Zoti yt, janė realitet, por shumica e njerėzve nuk besojnė. 

2. All-llahu ėshtė Ai qė ngriti qiejt pa ndonjė shtyllė. Ju i shihni ato. Ai u vendos mbi Arsh dhe nėnshtroi diellin e hėnėn qė ēdo njėri udhėton deri nė njė afat tė caktuar; Ai rregullon ēėshtjen (e gjithėsisė), sqaron argumentet, qė tė jeni tė bindur pėr takimin (pas ringjalljes) me Zotin tuaj. 

3. Dhe ai ėshtė, i cili tokėn e shtriu, dhe nė tė krijoi kodra e lumenj dhe prej secilit frut bėri dy lloj (ēift), bėri qė nata ta mbulojė ditėn. Vėrtet, nė gjithė kėtė ka fakte pėr njerėzit qė thellė mendojnė. 

4. E nė tokė, copa sipėrfaqesh, te ngjitura njėra me tjetrėn, kopshte tė hardhisė, tė bmjella (tė llojllojshme) dhe hurma (bimė kėto) qė janė tė degėzuara nė shumė trupa dhe jo tė degėzuara (nga njė filiz) e tė gjitha jiten nga njė ujė, dhe Ne shijen nė ngrėnie tė frutave tė tyre e kemi dalluar njėrėn prej tjetrės. Edhe kjo dėshmon pėr argumente pėr njerėzit e menēur. 

5. E nėse ti (Muhammed) ēuditesh (pėrse tė pėrgėnjeshtrojnė), ėshtė edhe mė e ēuditshme thėnia e tyre: “A do tė kemi krijimtė ri pasi tė jemi bėrė dhe?” kėta janė ata qė mohuan Zotin e tyre, ata qė do tė ndėshkohen me pranga nė qafė. Pra kėta janė banues tė zjarrit ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė. 

6. E ata prej teje kėkojnė ngutje zbatimit tė sė keqes para tė sė mirės edhe pse para tyre pati aso dėnimesh (por nuk kanė marrė mėsim). S’ka dyshim se Zoti yt u fal njerzve mėkatet e tyre, por s’ka dyshim se Zoti yt ėshtė edhe ndėshkues i rreptė. 

7. Ata, tė cilėt nuk besuan thonė: “Pse tė mos i ketė zbritur atij (Muhammedit) ndonjė argument (mrekulli praktike) nga Zoti i tij?” Ti je vetėm qortues. ēdo popull pati udhėzues (pejgamber). 

8. All-llahu e di se ē’bart ēdo grua, dhe (e di) ēka pakėsojnė e ēka shtojnė mitrat. te Ai ėshtė ēdosend me masė tė caktuar. 

9. Ai ėshtė qė di tė fshehtėndhe tė dukshmen, Ai ėshtė i madhėruari e i latrėsuari. 

10. Pėr tė ėshtė njėsoj (nė dijen e Tij) si ai qė fsheh prej jush thėnien, si ai qė e shpreh haptazi, si ai qė vepron fshehtas natėn (nė errėsirė tė natės) dhe si ai qė vepron haptazi ditėn. 

11. Ai (njeri) ka pėrcjellės njė pas njė, para tij dhe prapa tij, qė me urdhėrin e All-llahut e ruajnė atė. All-llahu nuk e prish gjendjen e njė populli (nuk ua largon tė mirat) pėr derisa ata ta ndryshojnė veten e tyre. Po, kur All-llahu vendos ta ndėshkojė njė popull, atė nuk ka kush qė ta zbrapsė. Ata, (njerėzit) nuk kanė mbrojtės tjetėr pos Tij. 

12. Ai ėshtė qė ju shfaq vetėtimėn trishtuese (nga ndonjė fatkeqėsi), por edhe shpresėdhėnėse (pėr shi), dhe formulon re tė dendura. 

13. Ndėrkaq, murmurima madhėron (Zoti njė) me falėnderimin (qė i takon) e Tij, (e madhėrojnė) edhe engjėjt nga droja ndaj Tij. E Ai dėrgon rrufetė dhe me ato godt kė tė dojė. Ndėrsa idhujtarėt polemizojnė rreth All-llahut, e ai ėshtė ndėshkues i rreptė. 

14. Lutje e vėrtetė ėshtė vetėm ajo drejtuar Atij, e ata qė u luten tė tjerė pos Tij, ata nuk u pėrgjigjen atyre asgjė tjetėr (gjendja e tyre ėshtė) vetėm si e aij qė shtrin duart (prej sė largu) kah uji, qė ai (uji) nuk do t’i arrijė (sepse uji ėshtė send i vdekur e nuk e kupton pėr etjen e tij). E lutja e jobesimtarėve (drejtuar pos Zotit) nuk ėshtė tjetėr vetėm se dėshtim (kotėsi). 

15. Gjithēka ka nė qiej e nė tokė i bėn sexdhe vetėm All-llahut me dėshirė ose me dhunė, (i bėjnė sexhde) ėshė hijet e tyre nė mėngjes e mbrėmje. 

16. Thuaj: “Kush ėshtė Zoti (Krijuesi) i qiejve e i tokės?” Thuaj: “All-llahu!” Thuaj: “A keni pranuar pos tij zota qė nuk kamė mundėsi t’i sjellin as dobi as dėm vetvetes?” Thuaj: “A ėshtė i barabartė i verbėri me atė qė sheh, ose, a janė tė njėjta errėsirat me dritėn?” A mos i bėnė All-llahut shokė (idhuj) e edhe zota krijuam si krijoi Ai dhe atyre u ėshtė bėrė i ngjashėm (i paqartė) krijimi (e nuk po dinė se ciliėshtė krijim i Zotit, e cili i idhujve)? Thuaj: “All-llahu ėshtė krijues i ēdo sendi, Ai ėshtė i vetmi ngadhėnjyes!” 

17. Ai e lėshon ujin (shiun) nga qielli e sipas madhėsisė sė tyre rrjedhin pėrrocka, kurse vele bart mbi vete shkumė tė fryer lart. Shkuma e ngjashme ėshtė edhe ajo kur shkrihet (metal) nė zjarr pėr tė pėrfituar ndonjė stoli ose ndonjė mjet. Kėshtu, All-llahu sqaron shembullin e tė sė vėrtetės dhe tė pavėrtetės. Pėr sa i pėrket shkumės (sė ujit apo tė metaleve), ajo hidhet si mbeturinė, ndėrsa ajo qė u sjell dobi njerėzve, ajo mbetet nė tokė. Kėsisoj All-llahu i sjell shembujt. 

18. Atyre qė i janė pėrgjegjur Zotit tė tyre u takon shpėrblimi mė i mirė, ndėrsa ata qė nuk iu pėrgjigjen Atij, ata do tė japin si kompensim, sikur tė ishte e tyre aqė shumė sa e gjithė pasuria tokėsore edhe njė herė aq. Ata kanė llogarinė mė tė rėndė, vendstrehimi i tyre ėshtė Xhehennemi qė ėshtė shtrat i keq. 

19. A ėshtė i njejtė ai qė e di se ajo qė t’u shpall ty nga Zoti yt ėshtė e vėrtetė, si ai qė ėshtė i verbėr? Vetėm njerėzit e arsyeshėm qė kanė mendje tė shėndoshė e kuptojnė tė vėrtetėn. 

20. Ata janė, tė cilėt e zbatojnė besėn e dhėnė All-llahut dhe nuk e thyejnė zotimin. 

21. Dhe ata qė e mbajnė lidhjen pėr tė cilėn All-llahu ka urdhėruar tė mbahet, qė frikėsohen nga Zoti i tyre dhe nga llogaria e rėndė e pėrgjegjėsisė. 

22. Edhe ata qė patėn durim (ndaj tė kėqiave) pėr tė fituar kėnaqėsinė e Zotit tė tyre dhe qė e falėn namazin, dhe nga ajo me ēka Ne i furnizuam ata kanė dhėnė fshehtas e haptas dhe me tė mirė e largojnė tė keqen. Tė tillėt kanė pėrfundim mė tė mirė. 

23. (pėrfundimi i mirė ėshtė) Xhennete tė Adnit (vende tė pėrjetshme) ku do tė hyjnė ata, edhe prindėrit, gratė dhe fėmijėt e tyre tė cilėt kanė qenė vepėrmirė ata do t’i vizitojnė engjėjt duke hyrė nė secilėn derė. 

24. (u thonė) Selamun alejkum, me durimin tuaj gjetėt shpėtimin; sa ėrfundim i lavdishėm ėshtė ky vend. 

25. E ata qė e thyejnė besėn e dhėnė All-llahut pasi u patėn zotuar, e kėpusin atė pėr tė cilėn All-llahu ka urdhėruar tė jetė e pakėputur, bėjnė shkatėrrime nė tokė, ata janė tė mallkuar dhe ata kanė pėrfundim tė keq. 

26. All-llahu i ofron furnizim me bollėk atijqė do dhe ia kufizon (atij ė do). Po ata (jobesimtarėt) janė tė gėzuar me jetėn e kėsaj bote. e jeta e kėsaj bote ndaj botės tjetėr nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė pėrjetim (i shkurtėr). 

27. E ata qė nuk besuan (idhujtarėt mekas) thonė: Pėrse nuk iu shpall (Muhammedit) ndonjė mrekulli nga Zoti i tij?” Thuaj: “(Iu shpall Kur’ani, por ju u verbuat) All-llahu e le tė humbur atė qė do, kurse atė qė pendohet nga tė kėqiat e shpie nė rrugė tė drejtė. 

28. Ata qė besuan dhe me tė pėrmendur All-llahun, zemrat e tyre qetėsohen; pra ta dini se me tė pėrmendur All-llahun zemrat stabilizohen. 

29. Ata janė tė cilėt besuan dhe bėnė vepra tė mira, ata janė tė lumtur dhe kanė ardhmėri tė mirė. 

30. Kėshtu, Ne tė dėguam te njė popull, para tė cilit kauluan shumė popuj, e qė t’ju komunikosh atė qė Ne tė shpallėm ty, sepse ata jnė duke mohuar Mėshiruesin (Zotin). Thuaj: “Ai (Rrahmani) ėshtė Zoti im, nuk ka zot tjetėr pos Atij. Vetėm Atij i jam mbėshtetur dhe vetėm te Ai ėshtė e ardhmja ime. 

31. Sikur tė ishte ndonjė Kur’an qė me tė do tė ecnin malet, qė me tė do tė plasej toka, qė me tė do tė flisnin tė vdekurit (ėshtė ky)?” Jo, (ata nuk besojė) se e tėrė ēėshtja i takon vetėm All-llahut. A nuk e kanė tė qartė atė qė besuan se, sikur tė donte All-llahu, do t’i drejtonte nė rrugė tė drejtė tė gjithė njerėzit, por ata qė nuk besuan e pėr shkak tė asaj qė bėnė, do t’i godas vazhdimish fatkeqėsi e kohės ose do ta rrehojė (fatkeqėsia) vendin e tyre, derisa tė vijė urdhėri i All-llahut (e tė triumfojė islami). All-llahu nuk e thenė premtimin. 

32. edhe me tė dėrguarit para teje kanė bėrė tallje. Porse Unė atyre qė nuk besuan u pata dhėnė afat, pastaj i ndėshkova (me dėnim), e ēfarė ishte dėnimi Im! 

33. A ėshtė Ai qė pėrcjell secilin njeri se ē’vepron (sikur idhujt qė nuk kuptojnė asgjė)? e ata i pėrshkruajnė All-llahut shokė. Thuaj: “Pėrshkruani realitetin e tyre! A ju po e njoftoni Atė pėr atė (shok) kinse Ai nuk po ditka se ē’ka nė tokė, apo vetėm po i emėrtoni me fjalė (e ata as qė ekzistojnė)? Jo, por ata qė nuk besuan u duket e mirė dredhia e tyre, ndaj janė larguar nga rruga e drejtė, dhe atė qė All-llahu e le tė humbur, pėr te nuk ka udhėzues. 

34. Ata kanė dėnim nė jetėn e kėsaj bote , e s’ka dshim se dėnimi i botės tjetėr ėshtė shumė i rėnrė. Ata nuk ka kush t’i mbrojė prej ndėshkimit tė All-llahut. 

35. Shembulli (atributi) i Xhennetit qė u ėshtė premtuar tė devotshėmve ėshtė: qė nėn (palatet) tė rrjedhin lumenj, qė ushqimi nė tė dhe hija nė tė ėshtė e pėrhershme. ai ėshtė pėrjetim i lumtur i atyre qė i shin ruajtur,e pėfundimi i jobesimtarėve ėshtė zjarri. 

36. Ata tė cilėve Ne u dhamė shallje, gėzohen me atė qė t’u shpall ty, e ka prej grupacioneve (tė besimeve tė ndryshme) qė mohojnė njė pjesė tė tij (tė Kur’anit). Thuaj: “Unė jam urdhėruar qė tė adhuroj vetėm All-llahun, e mos t’i bėj shok Atij. Unė vetėm te Ai thėrras (njerėzit) dhe vetėm te ai ėshtė kthimi im!” 

37. Dhe ashtu, Ne e shpallėm atė (Kur’anin) kushtetutė nė arabishte. e nėse ti pasi tė kanė ardhur argumente tė qarta, shkon pas dėshirave tė tyre, ti nuk ke prej All-llahut as ndihmė as mbrojtje. 

38. Ne dėrguam edhe para teje tė dėrguar dhe atyre u mundėsuam tė kenė gra e fėmijė. Asnjė tė dėrguari nuk i takoi tė sjellė ndonjė mrekulli vetėm me lejen e All-llahut. Pėr secilin afat ekziston evidencė e caktuar. 

39. All-llahu shlyen (nga ajo evidencė) ēka tė dojė, e edhe forcon (ēka tė dojė). Vetėm te Ai ėshtė baza e librit (Levhi Mahfudhi). 

40. Ne mund tė mundėsojmė ty ta shohėsh atė (dėnimin) qė u premtojmė atyre, ose ta marrin (shpirtin) ty. Obligim yti ėshtė vetm kumtimi, kurse Jona ėshtė llogaria. 

41. A nuk shohin ata se Ne i sjellim pakėsimin e tokės (sė tyre) nga tė gjitha anėt e saj. All-llahu gjykon, e s’ka kusj qė mund t’i kundėrvihet gjykimit tė Tij. Ai ndėrmerr masė tė shpejtė. 

42. Edhe ata (jobesimtarėt) para tyre (idhujtarėve) bėnė intrigė, po e gjithė intriga ėshtė e nėnshtruar dėshirės sė All-llahut, Ai e di se ēka vepron secili njeri, e mohuesit do tė kuptojnė se kujt do t’i takojė ardhmėri e lumtur. 

43. E ata qė mohuan thonė: “Ti nuk je i dėrguar!” Thuaj: “Mjafton qė All-llahu ėshtė dėshmitarė midis meje dhe midis jush dhe (ėshtė dėshmitar) ai qė ka njohuri tė librit (tė shpalljeve)”.  

 

14.Suretu Ibrahim 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!  

 

1. Elif, Lamė, Ra. (ky ėshtė) Libėr; Ne ta shpallėm ty qė me urdhėrin e Zotit t’i nxjerrėsh njerėzit prej errėsirės nė dritė; (t’i nxjerrėsh prej errėsirės) nė rrugė tė Fuqiplotit, tė Falėnderuarit.  

2. Tė All-llahut, i tė cilit ėshtė ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė. Ështė mjerim pėr mohuesit pėr dėnimin e ashpėr qė i pret.  

3. Ata qė i japin pėrparėsi jetės sė kėsaj bote ndaj botės tjetėr, pengojnė nga rruga e All-llahut dhe kėrkojnė shtrembėrimin e saj. Tė tillėt qartas janė nė humbje.  

4. Ne asnjė nga tė dėrguarit nuk e dėrguam ndryshe vetėm nė gjuhėn e popullit tė vet, ashtuqė ai t’u shpjegojė atyre (nė atė gjuhė). E All-llahu e lė tė humbur atė qė do, dhe e udhėzon nė rrugė tė drejtė atė qė do. Ai ėshtė i fuqishmi, i urti.  

5. Ne e patėm dėrguar Musain me argumentet tona (dhe i thamė); xnirre popullin tėnd prej errėsirave nė dritė dhe pėrkujtoju atyre tė mirat e All-llahut (qė u dhuroi), se vėrtet nė ato (pėrkujtime) ka argumente pėr secilin qė ėshtė shumė i durueshėm dhe shumė falėnderues.  

6. (pėrkujto) Kur Musai i tha popullit tė vet: “Pėrkujtonie dhuntinė e All-llahut ndaj jush; kur ju shpėtoi prej rrethit tė faraonit qė ju shijonin dėnimin mė tė shėmtuar, ju mbytnin bijtė tuaj, e lėnin gratė tuaja tė jetojnė. Nė ato kishit sprovė tė madhe nga Zoti juaj. ”  

7. Dhe (pėkujtoni) kur Zoti juaj njoftoi bindshėm: “Nėse falėnderoni, do t’ua shtojė tė mirat, e nėse pėrbuzni, s’ka dyshim, dėnimi Im ėshtė i vėshtirė!”  

8. E Musai tha: “Nėse ju, dhe tė gjithė ata qė janė nė tokė mohoni, All-llahu ėshtė i panevojshėm (pėr falėnderim, i lavdishėm (vetvetiu”.  

9. A nuk jeni tė njohur me lajmin (ndodhinė) e atyre qė ishin para jush, si populli i Nuhut, i Adnit, i Themudit e edhe i atyre qė erdhėn pas tyre, qė nuk di kush pėr ta poa All-llahut. Atyre u patėn ardhur tė dėrguarit e vet me argumente, ata i vėnin duart e tyre (nė shenjė talljeje) nė gojėt e veta: “Ne e mohojmė atė me ēka jeni tė dėrguar dhe ne dyshojmė shumė nė atė qė ju na thėrrisni”.  

10. Tė dėrguarit e tyre u thanė: “A mos keni dyshim nė All-llahun, Krijuesin e qiejve e tė tokės? Ai ju thėrret (nė besim) pėr t’ju falur mėkatet dhe pėr t’ju vazhduar (jetėn deri nė njė afat tė caktuar!” Ata thanė: “Ju nuk jeni tjetėr pos njerėz siē jemi edhe ne, ju dėshironi tė na pengoni nga ajo qė adhuronin prindėrit tanė, pra na sillni ndonjė argument tė qartė!”  

11. Tė dėrguarit e tyre ju thanė: “Ne nuk jemi tjetėr vetėm se njerėz si dhe edhe ju, por All-llahu i jep dhuratė kujt tė dojė nga robtė e vet. Ne nuk na takon tė sjellim ndonjė argument, vetėm me dėshirėn e All-llahut, pra, besimtarėt le t’i mbėshteten vetėm All-llahut.  

12. E pėrse tė mos i mbėshtetemi All-llahu derisa Ai na udhėzoi nė rrugėn tonė (tė drejt). Pėr Zotin, ne gjithsesi do tė durojmė e do tė pėrballojmė mundimet qė na bėni, e vetėm All-llahut let’i mbėshteten vazhdimisht ata qė gjithnjė iu mbėshteten.  

13. Ata qė mohuan tė dėrgarit e vet thanė: “Pėr Zotin, ne do t’ju dėbojmė nga vendi ynė, ose ju domosdo do tė ktheheni nė fenė tonė!” E atyre (tė dėrguarėve) Zoti u shpalli; Ne gjithqysh do t’i shkatėrrojmė zullumqarėt.  

14. Dhe pas tyre Ne do t’ju vendosim nė atė tokė. E kėtė (ndihmė) pėr atė qė i frikėsohet pranisė Sime dhe i frikėsohet dėnimit Tim.  

15. Ata (tė dėrguarit) e kėrkuan ndihmėn, ndėrsa ēdo kryelartė idhnak pėsoi dėshtim.  

16. E pas tij (kryelartit) ėshtė Xhehennemi, nė tė cilin i jepet ujė tė ndyrė (qė rrjedh prej lėkurave tė djegura0,  

17. Pėrpiqet ta pėrbijė, po nuk mund ta gėlltis atė, atij i vjen vdekja nga tė gjitha anėt (sipas shenjave shkatėrruese), po ai nuk vdes (e tė shpėtojė prej vuajtjeve), atė e pret dėnim shumė i rėndė.  

18. Shembulli i veprave tė atyre qė nuk besuan ėshtė si hiri, tė cilin me puhi e shkapėrderdh era nė ndonjė ditė tė stuhishme, e ata nuk mund tė realizojnė asgjė nga veprat qė kanė bėrė, e ky ėshtė ai dėshtimi i madh.  

19. A nuk e ke kuptuar ti se All-llahu krijoi qiejt dhe tokėn me urtėsi, e nėse Ai do, juve ju zhduk e sjell krijesė (popull) tė re.  

20. E kjo, nuk ėshtė vėshtirė (rėndė) pėr All-llahun.  

21. E tė gjithė (njerėzit) sheshas i paraqiten All-llahut. Ata tė dobėtit (masa e nėnshtruar) u thonė parisė (udhėheqėse): “Ne ishim pasuesit tuaj, andaj a mund tė nalehtėsoni diē nga dėnimi i All-llahut?” Ata (paria) thonė: “Sukur tė na kishte udhėzuar All-llahu, ne do t’ju udhėzonim juve. Pėr ne tash ėshtė njėsoj, u pikėlluam thellė ose duruam, pėr ne nuk ka ikje (shpėtim).  

22. E tė kryhet ēėshtja (tė hyjnė ata tė Xhennetit dhe tė Xhehennemit nė tė, Xhehennemlinjve) djalli (u mban ligjeratėn e shėmtuar) dhe u thotė: “Vėrtet, All-llahu ju pat premtuar premtim tė vėrtetė, e unė ju pata premtuardhe, qe, nuk zbatova premtimin ndaj jush. Po unė nuk pata kurrfarė pushteti ndaj jush (qė t’ju detyroj), pėrpos qė ju thirra (nė rrugė tė gabuar), e ju m’u pėrgjigjėt; atėherė, pra mos mė qortoni mua, po qortnie veten. Unė nuk mund t’ju shpėtoė juve, e as ju nuk mund tė mė shpėtoni mua. Unė mohoj shoqėrimin tuaj qė mė bėtė mua mė parė (mė adhuruat nė vend tė Zotit). S’ka dyshim, jobesimtarėt kanė dėnim tė dhembshėm.  

23. E ata, tė cilėt besuan dhe bėnė vepra tė mira, me urdhėrin e Zotit tė tyre u vendosėn nė Xhennete, nėn pallatet e tė cilėve rrjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrgjithmonė. Pėrshėndetja e tyre nė tė ėshtė “selam” - paqe.  

24. A nuk ke kuptar se si All-llahubėri shembull: fjalėn e irė si pema e mirė qė rrėnjėt e saj janė thellė (nė tokė) e degėt e saj janė lart,  

25. E qė me vullnetin e Zotit, ajo e jep frutin e vet nė ēdo kohė. All-llahu, pra u parashtron njerėzve shembuj ashtuqė ata tė mendojnė.  

26. Dhe shembulli i fjalės sė keqe si njė pemė e keqe qė ėshtė shkulur mbi tokė e qė nuk ka tė qėndruar.  

27. All-llahu forcon ata qė besuan nė fjalėne fortė (tė mirė) nė jetėn e kėsaj bote e edhe nė botėn tjetėr, ndėrsa mizorėt All-llahu i bėn tė humbur. All-llahu punon ēka tė dojė.  

28. A nuk i vėrejte ata qė dhuntinė e All-llahut e ndėrruan me mosbesim dhe popullin e vet e sollėn nė vendin e shkatėrrimit,  

29. (e sollėn) Nė Xhehennem tė shijojnė djegien, e sa vend i keq ėshtė ai.  

30. Ata i bėnin (krahasonin) shokė All-llahut pėr t’i shmangur (njerėzit) nga rruga e Tij. Thuaj: “Shfrytėzoni pėrjetimet se e srdhmja e juaj ėshtė te Zjarri!”  

31. Robėve tė Mi, tė cilėt besuan thuaju: “Tė falin rregullisht namazin dhe me atė qė i furnizuam ata, tė japin fshehtas e haptas, para se tė vijė njė ditė qė nė tė nuk ka as kompensim as miqėsi”.  

32. All-llahu ėshtė Ai qė i krijoi qiejt dhe tokėn, dhe lėshoi prej sė larti ujė (shi), e me tė nxjerr fruta si ushqim pėr ju, dhe pėr tė mirėn tuaj u vuri nė shėrbim anijet, tė lundrojnė nėpėr det me urdhėrin e Tij, e nė shėrbimin tuaj i vuri edhe lumenjtė.  

33. Pėr ju nėnshtroi diellin dhė hėnėn qė nė mėnyrė tė zakonshme vazhdimisht udhėtojnė. Pėr ju pėrshtati edhe natėn e ditėn.  

34. Dhe Ai ju dha gjithatė qė e kėrkuat (qė kėrkoi nevoja juaj) dhe, edhe nė qoftė se pėrpiqeni t’i numėroni tė mirat (nė numėr). Vėrtet, njeriu ėshtė i padrejtė dhe shumė pėr pėrbuzės.  

35. (pėrkujto) Kur Ibrahimi tha: “Zoti im! bėne kėtė qytet tė sigurt dhe mė mbro mua e bijtė e mi nga adhurimi i idhujve (statuja gurėsh).  

36. Zoti im! ata vėrtet i shmangin (nga rruga e drejtė) shumė njerėz. E kush mė respekton mua, ai ėshtė i mi (nė fe), e kush mė kundėrshton mua, atėherė Ti je qė fal dhe mėshiron.  

37. Zoti ynė! unė njė pjesė tė familjes sime e vendosa nė njė luginė, ku nuk ka bimė, e pranė shtėpisė tėnde tė shenjtė. Zoti ynė (i vendosa aty) qė tė falin namazin, pra bėn qė zemrat e disa njerėzve tė mallėngjehen pėr ata, dhe, pėr tė falėnderuar me mirėnjohje, furnizoj ata me fruta.  

38. Zoti ynė! s’ka dyshim se Ti e di ēka fshehin dhe ēka publikojmė, se All-llahut nuk mund t’i fshihet asnjė nė send nė tokė e as nė qiell.  

39. Falėnderimi i qoftė All-llahut, i cili nė pleqėri mė fali mua Ismailin dhe Is-hakun! Vėrtet, Zoi im dėgjon dhe i pėrgjigjet lutjes.  

40. O Zoti im! mė bėn mua nga ata qė falin namazin, e edhe prej pasardhėsve tė mijė dhe pranoje lutjen time o Zoti ynė!  

41. Zoti ynė! mė fal (gabimet) mua edhe prindėrve tė mi, fali edhe tė gjithė besimtarėt ditėn kur jepet llogaria.  

42. E ti kurrsesi mos e mendo All-llahun si tė pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė zullumqarėt; Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrderisa njė ditė nė tė cilėn sytė shtangen (mbesin tė hapur).  

43. (atė ditė) Ata tė ngutur e duke i ngritur kokat e tyre lar, nuk lėvizin sytė e tyre ( pėr tė shikuar), e zemrat e tyre janė tė zbrazura (nga frika).  

44. Dhe ti tėrhiqju vėrejtjen njerėzve pėr ditėn kur atyre do t;ju vijė dėnimi, e ata qė ishin mizorė thonė: “Zoti ynė! na jep afat pėr njė kohė tė shkurtėr t’i pėrgjigjemi thirrjes tėnde (pėr besim) dhe t’i pasojmė tė dėrguarit!” A nuk e besuat ju mė parė se pėr ju nuk ka lėkundje (prej dynjasė nė botėn tjetėr)?  

45. Dhe ju u vendosėt nė vendbanimet e atyre qė e dėmtuan vetveten (e Ne i shkatėrruam) dhe e kishit tė qartė se si vepruam Ne me ta, dhe ju sollėm shembuj edhe juve.  

46. (megjithatė) Ata pėrgatitėn kurthin e tyre, por kurthi i tyre gjendet nė duart e All-llahut, qoftė ai kurthi i tyre qė shkulėn edhe kodrat nga ai.  

47. E kurrsesi mos mendo se All-llahu e shkel premtimin e vet, qė u dha tė dėrguarėve tė tij. All-llahu ėshtė triumfues qė ndėrmerr masa ndėshkuese.  

48. (ndėshkon kundėrshtarėt) Ditėn kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė, e edhe qiejt (nė tjerė qiej), e ata (njerėzit) tė gjithė dallin sheshazi para All-llahut, Njė, Mbizotėrues.  

49. E idhujtarėt atė ditė i sheh tė lidhur nė pranga.  

50. Petkat e tyre janė nga katrani (pezhgveja - zifti), kurse fytyrat e tyre do t’i mbulojė zjarri.  

51. (dalin para Zotit) Pėr ta shpėrblyer All-llahu secilin njeri me atė qė e fitoi. Vėrtet, All-llahu ėshtė llogaritar i shpejtė.  

52. Ky (Kur’ani) ėshtė kumtesė pėr njerėz, qė me tė tė kėshillohen dhe tė dinė se Ai ėshtė vetėm njė zot, dhe qė t’i kėshilloj ata qė kanė mend.